Žmogaus organizmas evoliuciškai yra įpratęs nuolat prisitaikyti prie daugybės fizinių faktorių gamtoje. Tačiau šiuolaikinis patogus gyvenimas, vis mažiau laiko leidžiant lauke, lemia, kad prarandame šį gebėjimą, o tai gali pasireikšti „sergančių pastatų sindromu“. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas psichoterapeutas Arvydas Balčius teigia, kad poilsis gamtos apsuptyje, pavyzdžiui, Druskininkų kurorte, gali padėti atstatyti ryšį su gamta ir savo kūnu bei protu.
Pasak gydytojo, žmonės iš didmiesčių vis dažniau bėga arčiau gamtos, o kurortai, tokie kaip Druskininkai, siūlo kompleksinį poveikį, apimantį ne tik procedūras, bet ir ramesnį laisvalaikį, miško terapiją bei atsijungimą nuo socialinių tinklų. Kęstutis Ramanauskas, Druskininkų gydyklos vadovas, prideda, kad nors anksčiau žmonės sanatorijose ilgiau gulėdavo, kelios dienos kurorte taip pat gali duoti teigiamą poveikį.
Kurortologijoje išskiriami trys pagrindiniai „banginiai“: klimatoterapija, balneoterapija (gydymas mineraliniu vandeniu) ir peloidoterapija (gydymas purvais). A. Balčius ir K. Ramanauskas aptaria šiuos metodus, pabrėždami Druskininkų kurorto unikalias klimato sąlygas – atokumą nuo jūros, stabilų orą, nedidelius temperatūros svyravimus ir sausumą, kurią lemia smėlio kopos ir pušynai. Šie faktoriai, pasak gydytojo, itin palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o pušynuose susidarantys lengvieji neigiami aerojonai gerina nuotaiką, savijautą ir darbingumą. Be to, Druskininkai yra tituluoti Europos medžių miestu, turintys plačią dviračių takų infrastruktūrą.
Miško terapija, pasak A. Balčiaus, yra platesnio reiškinio – klimato – dalis. Ji gali vykti net ir be gido, tiesiog leidžiant laiką gamtoje ir įjungiant visas jusles. Toks buvimas „čia ir dabar“ momente padeda nutolti nuo praeities rūpesčių ir ateities nerimo, leidžiant organizmui keistis. Gydytojas siūlo svarstyti, „kaip miškas mato mane“, o ne tik praktiškai vertinti gamtos resursus, taip keičiant požiūrį ir skatinant vidinį pokytį bei gijimą. Žalia spalva ramina, o laikas gamtoje, ypač einant mišku, padeda atstatyti ryšius tarp galvos smegenų ir kūno.
Kalbant apie kurorto siūlomus gydymo metodus, K. Ramanauskas paaiškina mineralinio vandens (balneoterapijos) vartojimo ypatumus. Gerti galima vandenis, kurių mineralizacija neviršija 10 g/l, pavyzdžiui, „Aušra“ (apie 2 g/l) ar „Druskininkai“ (apie 7,5–8 g/l). Vanduo geriamas atsižvelgiant į jo mineralizaciją, kiekį, temperatūrą ir gėrimo laiką, nes jis vartojamas kaip individualiai parenkama procedūra, veikianti virškinimo traktą.
Mineralinės vonios ir purvo procedūros (peloidoterapija) yra kompleksinio proceso dalis. Vonios skirstomos pagal terminį, mechaninį ir cheminį poveikį. Šiltesnės atpalaiduoja raumenis, vėsesnės stimuliuoja. Angliarūgštės vonia plečia kraujagysles, vaistažolių vonia ramina dėl kvapo, o didesnės mineralizacijos vonios skiriamos judamojo atraminio aparato susirgimų atveju. Vietoj pilnų purvo vonių, kurios gali būti per intensyvios, siūlomos purvo aplikacijos lokaliai.
Mintims pailsėti siūlomos haloterapija (druskų kambarys) ir mineralinio vandens inhaliacijos, kurios gali gerinti kvėpavimo takų funkciją ir mažinti uždegimą. K. Ramanauskas apibendrina, kad derinant skirtingas procedūras ir skiriant laiko sau gamtoje, galima pasiekti norimų sveikatinimosi rezultatų. Savaitgalio Druskininkuose paprastai pakanka atstatyti kūno ir sielos balansą.
