Aplinkos ministerija sulaukia žvejų mėgėjų klausimų dėl skirtingų žvejybos leidimų įsigijimo ir prašymų leisti naudoti vieną leidimą visuose vandens telkiniuose. Lietuvoje mėgėjų žvejybos leidimai yra kelių rūšių: žvejo mėgėjo bilietai, leidimai žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose, žvejo mėgėjo kortelės ir leidimai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Rekomenduojama iš anksto pasidomėti ir įsigyti reikiamą leidimą, nes žvejybos vietoje gali nebūti interneto ryšio.
Skirtingų leidimų poreikis kyla dėl to, kad dalis vandens telkinių yra privatūs, dalis valstybinių – išnuomoti, o ten, kur intensyviai veisiamos žuvys, organizuojama limituota žvejyba. Leidimų kainos priklauso nuo sąlygų ir prioritetų (pvz., trofėjinių žuvų gaudymas). Nors limituotos žvejybos leidimai gali kainuoti iki 15 Eur parai ir turi specialias sąlygas, dauguma žvejų renkasi valstybinius vandens telkinius su bendromis taisyklėmis. Lietuvoje leidimų sistema paprastesnė nei kai kuriose užsienio šalyse, kurios gali turėti sudėtingesnių leidimų išdavimo tvarkų ir privačias upes.
Vandens telkiniai skirstomi į 3 grupes
Ne visada aišku, kuo skiriasi privatus vandens telkinys nuo išnuomoto, kas yra limituota žvejyba ir kur įsigyti tinkamą leidimą. Žvejojant su netinkamu leidimu, gali tekti atlyginti žalą. Vandens telkinius galima suskirstyti į valstybinius, privačius ir mišrios nuosavybės (tiek valstybės, tiek privačių asmenų). Nuosavybės atkūrimas vandens telkiniuose baigtas 2019 m.
Kur rasti informaciją apie vandens telkinio nuosavybės statusą?
Vandens telkinio nuosavybės statusą galima patikrinti Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje, aktyvavus sluoksnį „Valstybinė žemė“. Rusva spalva pažymėti telkiniai yra valstybiniai, melsva – privatūs, žalsva – mišrios nuosavybės.
Privačiuose vandens telkiniuose galioja savininkų išduoti žvejybos leidimai, kurių kainą nustato savininkai. Informacija apie juos viešai neskelbiama, todėl leidimą įsigyti gali būti sudėtinga.
Valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose galioja tiek savininko išduotas leidimas, tiek žvejo mėgėjo bilietas ar leidimas žvejoti išnuomotame telkinyje. Savininkai gali susitarti dėl kitokios tvarkos.
Valstybinių vandens telkinių yra daugiausiai, tarp jų didieji ežerai ir tvenkiniai virš 50 ha. Dalis jų gali būti išnuomota asmenims, organizuojantiems mėgėjų žvejybą. Upės negali būti nuomojamos.
Tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose gali būti organizuojama limituota žvejyba pagal specialias sąlygas.
Informacija apie išnuomotus ir limituotos žvejybos telkinius skelbiama Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Jei telkinys nenurodytas, jis neišnuomotas. Visų rūšių mėgėjų žvejybos leidimus valstybiniuose telkiniuose galima įsigyti per ALIS; nuomininkai taip pat privalo išduoti leidimus patys.
Žvejo bilietas, kortelė ar leidimas žvejoti?
Visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kur neorganizuojama limituota žvejyba, galioja žvejo mėgėjo bilietas (ALIS Nr. L05.1). Metams jis kainuoja 30 Eur, mėnesiui – 10 Eur, dviem paroms – 3 Eur.
Valstybiniuose išnuomotuose vandens telkiniuose, kur neorganizuojama limituota žvejyba, reikalingas leidimas žvejoti išnuomotame vandens telkinyje (ALIS Nr. L05.2), kurio kaina tokia pati. Jis įsigyjamas konkrečiam telkiniui.
Jei vandens telkinyje organizuojama limituota žvejyba, reikalinga žvejo mėgėjo kortelė (ALIS Nr. L06.1). Išnuomotuose telkiniuose jos kaina gali siekti iki 15 Eur parai, nustato nuomininkas.
Nuo rugsėjo 16 d. privaloma turėti korteles (ALIS Nr. L06.2) žvejojant upėse, kuriomis vyksta lašišų ir šlakių migracija. Jos kainuoja 5 Eur parai.
Daugiau informacijos apie limituotos žvejybos sąlygas skelbiama Aplinkos ministerijos svetainėje.
Mėgėjų žvejybos leidimus galima įsigyti Perlo terminaluose ir Maxima kasose.
Asmenys iki 18 metų, su negalia ir pensininkai gali žvejoti nemokamai visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius dirbtinius tvenkinius, pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą.
