Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas rugpjūčio 19 dieną paskelbė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų ginklų naudojimo tvarka bus koreguojama. Pasak ministro, pasieniečiai kartais dvejoja panaudoti ginklą, nors tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti būtina.
Ministras siekia aiškiau apibrėžti ginklo panaudojimą
M. Katelynas Vyriausybėje žurnalistams sakė kol kas nenorintis atskleisti konkrečių pakeitimų, nes jie dar rengiami. Galutinį rezultatą ministras pažadėjo pristatyti vėliau.
Jo teigimu, svarbiausia aiškiai nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis pasienietis gali panaudoti ginklą. Ministras pabrėžė, kad tvarka nebus liberalizuota taip, jog ginklą būtų leidžiama naudoti bet kokiomis aplinkybėmis.
M. Katelynas laikosi pozicijos, kad pasieniečiai turi galėti ginklu ginti ne tik savo, kolegų ar kitų žmonių gyvybes, bet prireikus ir pačią valstybės sieną. Liepos 15 dieną jis aiškino, kad mirtina jėga galėtų būti naudojama tik išimtiniais atvejais, kai kyla grėsmė pareigūnų ar kitų žmonių gyvybei ir valstybės saugumui.
Galiojantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas numato, kad šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik išimtiniais ir neišvengiamai būtinais atvejais, kai kitos prievartos priemonės neveiksmingos arba kyla pavojus gyvybei, sveikatai, valstybės sienos apsaugai ar kitoms įstatyme nurodytoms vertybėms. Apie ginklo panaudojimą, dėl kurio žmogus mirė arba patyrė sveikatos sutrikdymą, turi būti nedelsiant pranešta prokurorui.
Pareigūnų sprendimus veikia baudžiamojo persekiojimo baimė
Ministro vertinimu, pasieniečiai aprūpinti visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis, tačiau jų sprendimus gali veikti baudžiamojo persekiojimo baimė. Ji, anot M. Katelyno, sustiprėjo pradėjus teismo procesą prieš tarnybos metu ginklą panaudojusį VSAT pareigūną.
Ministras taip pat teigė politiškai pasitikintis pareigūnais. Galimus piktnaudžiavimo atvejus, jo žodžiais, turėtų vertinti už tai atsakingos institucijos.
Teismas vertina mirtiną šūvį į sprunkantį automobilį
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja VSAT pareigūno Karolio Ilgevičiaus bylą. Jis kaltinamas nužudymu siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir piktnaudžiavimu viršijus tarnybos įgaliojimus. Gegužės 12 dieną teismas, tęsdamas bylos nagrinėjimą, apklausė keturis liudytojus.
Bylos duomenimis, incidentas įvyko 2024 metų birželio 1-osios vakarą Šalčininkų rajone, netoli Lietuvos sienos su Baltarusija. Pasieniečiai buvo gavę pranešimą apie į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus su ryšuliais ir pradėjo persekioti reikalavimui sustoti nepaklususį automobilį „Volkswagen Passat“. Vienas K. Ilgevičiaus kolega per raciją ragino šauti į automobilio ratus.
K. Ilgevičiui mėginant šauti į priekinį ratą, automatinis šautuvas užsikirto. Antrasis šūvis buvo paleistas automobiliui jau pralėkus pro pareigūną, o kulka pataikė į vairuotoją.
Prokuratūra tvirtina, kad šūvio metu automobilis jau šalinosi ir K. Ilgevičiui pavojaus nebekėlė. Pareigūnas kaltės nepripažįsta: jis teigia šovęs į ratą, nes vairuotojas kėlė pavojų aplinkiniams, o jo tikslas buvo apsaugoti netoliese esančios sodybos ir gyvenvietės žmones.
Po šūvio automobilis nuvažiavo dar apie 150 metrų, nulėkė nuo kelio ir sustojo. Jo viduje rasta 4,5 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra pareiškęs, kad tarnyba rems K. Ilgevičių per teismo procesą ir po jo, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo.
