Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba PET ketvirtadienį, rugsėjo 3 dieną, perspėjo, kad Rusijos tarnybos konkrečiai rengia sabotažo operacijas prieš šalies gynybos pramonę, ypač įmones, tiekiančias karinius komponentus Ukrainai. Perspėjimas paskelbtas Europai ieškant veiksmingesnio atsako į agresyvėjančias hibridines atakas, kuriomis Vakarų valstybės kaltina Maskvą.
PET ragina gynybos įmones stiprinti apsaugą
PET kontržvalgybos vadovas Emilis Græsholmas teigė, kad tarnybos turima informacija apie rengiamas operacijas yra pakankamai konkreti, todėl nuspręsta viešai perspėti Danijos gynybos sektorių ir paraginti įmones sustiprinti apsaugą.
Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas atsakė, kad PET nepateikė konkrečių įrodymų. Pasak jo, pačiai Danijai pavojų kelia šalies pavertimas Ukrainos kariuomenės gamybos ir logistikos baze.
Danijos perspėjimas nuskambėjo praėjus mėnesiui po incidento Leipcigo–Halės oro uoste rytų Vokietijoje. Rugpjūčio 4 dieną netoli Ukrainos krovininio lėktuvo ten buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas. Įtaisą pavyko neutralizuoti.
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai logistikos mazgas. Juo naudojasi ir Ukrainos krovininių orlaivių bendrovė „Antonov Airlines“.
Rugpjūčio 26 dieną Prancūzijos vidaus saugumo generalinio direktorato DGSI vadovė Céline Berthon pareiškė, kad šis incidentas verčia ruoštis tiesioginiams ir smurtingesniems veiksmams prieš Prancūzijos gynybos, technologijų, energetikos bei ryšių sektorius.
„Turime prisitaikyti“, – verslo forume per diskusiją „Ar esame pasirengę susidurti su karu?“ sakė retai viešai kalbanti Prancūzijos vidaus žvalgybos vadovė.
Vokietija dėl drono incidento apkaltino Rusiją
Rugsėjo 1 dieną Vokietijos vyriausybė oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už mėginimą surengti išpuolį Leipcige ir įvardijo jį hibridine ataka.
Reaguodamas Berlynas nuo rugsėjo 18 dienos uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, nutrauks susitarimą dėl Rusų namų Berlyne ir griežtins Rusijos piliečių atvykimo kontrolę. Vokietija taip pat siūlys Europos Sąjungai sankcionuoti daugiau su hibridinėmis atakomis siejamų asmenų.
Vokietijos vyriausybė pažadėjo didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“, imtis papildomų žvalgybos priemonių ir toliau teikti civilinę bei karinę paramą Ukrainai.
Rugsėjo 2 dieną Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Leipcigo incidentas turi visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius. ES išsikvietė Rusijos atstovą ir rengia naujas sankcijas. Pasak K. Kallas, sankcijų sąrašai gali būti papildyti iki 1600 naujų įrašų, pirmiausia nukreiptų prieš Rusijos karinį pramoninį kompleksą.
Po Vokietijos pareikštų kaltinimų Rusijos diplomatus išsikvietė ir Lietuva, Lenkija, Danija, Suomija, Jungtinė Karalystė bei Čekija.
Maskva kaltinimus neigia. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pateikiami įrodymai esą buvo sufabrikuoti, o Leipcigo incidentą Rusija vadina provokacija. Rugsėjo 3 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad atsakant į Vokietijos veiksmus bus uždaryti Goethe’s instituto centrai Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
Europa neranda Rusiją patikimai atgrasančių priemonių
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivo sąjungininkės Europoje praneša apie su Maskva siejamas operacijas, kurios nesiekia atviro karo ribos. Jos apima dronų skrydžius netoli jautrių objektų, oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas ir įtariamus sąmokslus nužudyti. Rusija sąsajas su tokiais veiksmais neigia.
Rugpjūčio 11 dieną JAV Kongreso tyrimų tarnyba konstatavo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos prisitaikė prie sankcijų, šnipų išsiuntimo ir sustiprintos priežiūros. Ataskaitoje teigiama, kad jų operacijos tapo agresyvesnės ir rizikingesnės.
2022–2024 metais iš Europos buvo išsiųsta bent 750 Rusijos diplomatų ir įtariamų žvalgybos pareigūnų. JAV ataskaitos duomenimis, po šių veiksmų Maskvos tarnybos dažniau pradėjo naudotis samdomais tarpininkais ir nusikalstamais tinklais.
Londone dirbantis Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Andrejus Soldatovas teigė, kad viešas kaltinimų skelbimas ir diplomatinis pasmerkimas Maskvos nebeatgraso. Jo vertinimu, Europa turi ruoštis ilgam hibridiniam karui ir sistemingiau keistis žvalgybine informacija.
Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys Sergejus Lagodinskis Berlyno atsaką pavadino išsisėmusiu. Pasak jo, jei jis būtų Kremliuje, po paskelbtų priemonių galėtų lengviau atsikvėpti.
ES jau yra pritaikiusi 21 sankcijų paketą. Nors sankcijos padarė žalos Rusijos ekonomikai, analitikai jų atgrasomąjį poveikį vertina kaip ribotą. Prancūzų istorikas Antoine’as Arjakovsky ragino visiškai nutraukti prekybą su Rusija ir į jos atakas atsakyti analogiškomis priemonėmis.
Berlyne veikiančio tyrimų centro „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Aleksandras Gabujevas perspėjo, kad hibridinio konflikto eskalacijai nėra sutartų taisyklių. Tai, jo vertinimu, didina masinių aukų ir klaidingo apskaičiavimo pavojų. A. Gabujevas prognozuoja, kad artimiausiu metu dauguma Europos valstybių greičiausiai apsiribos sankcijomis ir didesne parama Ukrainai, nes griežtesnis atsakas branduolinei Rusijai kelia nekontroliuojamos eskalacijos riziką.
