Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja rugsėjo 3 dieną pareiškė, kad dabar ne laikas švelninti sankcijas šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimui. Pasak jos, Vakarai turėtų ne tik išlaikyti ribojamąsias priemones, bet ir stiprinti spaudimą Minskui.
Cichanouskaja reikalauja nuolatinio spaudimo
Cichanouskajos teigimu, Europos Sąjungos sankcijos yra gerokai griežtesnės ir veiksmingesnės už Jungtinių Valstijų taikomas priemones, todėl jos turi galioti tol, kol Baltarusijoje bus pasiekta esminių pokyčių.
Opozicijos lyderė apkaltino Lukašenką politinius kalinius pavertus įkaitais ir naudojant juos kaip derybų objektą, kad iš Vakarų išsireikalautų sau palankesnių sąlygų.
„Lukašenkai žmonės yra derybų žetonai, ir jis nori juos parduoti kuo brangiau“, – sakė Cichanouskaja. Ji pabrėžė, kad spaudimas turi būti nuolatinis, nes tik taip politinės permainos Baltarusijoje galėtų tapti negrįžtamos.
Rugsėjo 2 dieną Vilniuje Cichanouskaja susitiko su 17 Europos Sąjungos valstybių ambasadoriais ir kitais diplomatais. Airijos ambasados surengtame susitikime aptartos pastangos išlaisvinti politinius kalinius, bendradarbiavimas su Ukraina ir pavojus, kad Baltarusija gali būti dar labiau įtraukta į Rusijos karą.
Cichanouskaja diplomatams sakė, kad Baltarusijoje ir toliau sulaikomi nauji žmonės, represijos nesibaigia, o nepriklausomai politinei ir visuomeninei veiklai beveik nebeliko erdvės.
JAV pasiuntinys sieks išlaisvinti dar kelis šimtus žmonių
JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale’as rugpjūčio pabaigoje paskelbė ketinantis po kelių savaičių asmeniškai vykti į šalį. Iki rugsėjo vidurio jis tikisi pasiekti, kad būtų paleisti dar keli šimtai kalinių.
Coale’as tvirtino, kad ankstesnėmis derybomis jau pavyko išlaisvinti apie 700–800 žmonių. Artimiausias jo tikslas – šį skaičių padidinti iki tūkstančio.
Birželį Cichanouskaja buvo pranešusi, kad JAV ją informavo apie kuriam laikui atidėtą kitą kalinių paleidimą, tačiau atidėjimo priežasties ji negalėjo atskleisti. Tuomet opozicijos lyderė perspėjo, kad delsimas kenkia kalinių sveikatai, tačiau nereiškia derybų proceso pabaigos. Į naujienų agentūros „Reuters“ prašymus tai pakomentuoti neatsakė nei Coale’as, nei Lukašenkos biuras.
JAV vadovaujamos derybos iki birželio jau buvo padėjusios išlaisvinti daugiau kaip 400 žmonių. Vis dėlto Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“ tuo metu skaičiavo beveik 870 politinių kalinių, iš kurių bent 170 buvo ypač pažeidžiami dėl amžiaus, ligų arba sunkių kalinimo sąlygų.
Liepos pabaigoje „Viasna“ nurodė, kad Baltarusijoje kalinami 880 politinių kalinių, tarp jų – 120 moterų. Pasak organizacijos, po didelių paleidimų jų skaičius vėl augo dėl naujų baudžiamųjų persekiojimų. Rugpjūčio 9 dieną už grotų tebebuvo mažiausiai 879 politiniai kaliniai.
Europos Sąjunga sankcijas pratęsė iki 2027 metų
Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai pratęstos iki 2027 metų vasario 28 dienos. Pagal šį režimą ribojamosios priemonės taikomos 310 asmenų, įskaitant Lukašenką, ir 46 organizacijoms bei įmonėms.
ES Taryba nurodo, kad sankcijomis siekiama stabdyti represijas, pasiekti visų politinių ir kitų neteisėtai sulaikytų žmonių paleidimą bei pradėti tikrą ir įtraukų nacionalinį dialogą Baltarusijoje.
