Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjo 3 dieną iškvietė Rusijos ambasados Vilniuje atstovą ir įteikė jam dvi griežto protesto notas. Viena jų skirta Rusijos vykdomoms hibridinėms atakoms Europoje, kita – tęsiamiems išpuoliams prieš civilius taikinius Ukrainoje.
Vokietija dronų ataką priskyrė Rusijai
Lietuva, solidarizuodamasi su strategine partnere Vokietija, pasmerkė rugpjūčio 4 dieną mėgintą surengti dronų ataką Leipcigo–Halės oro uoste Vokietijoje.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis rugsėjo 1 dieną paskelbė, kad už šią hibridinę ataką atsakinga Rusija.
Vokietijos vyriausybės teigimu, tokia išvada pagrįsta trimis atskiromis tyrimo kryptimis: atakos požymių ir panaudotų priemonių vertinimu, policijos tyrimu bei žvalgybine informacija, kuri sutampa su partnerių surinktais duomenimis.
Tyrėjų duomenimis, išpuoliui galėjo būti parengti mažiausiai trys dronai. Pirmasis aparatas, aprūpintas sprogmenimis, rugpjūčio 4-osios vakarą rastas oro uosto krovinių zonoje netoli ukrainietiško krovininio lėktuvo. Pirminiais tyrimo duomenimis, dronas nesprogo dėl sugedusio detonatoriaus.
Antrasis dronas galėjo susidurti su DHL krovininiu lėktuvu, o trečiasis po dešimties dienų aptiktas lauke į vakarus nuo oro uosto. Prie jo radimo vietos rasta medžiaga galėjo būti apie 50 gramų heksogeno – didelės galios karinio sprogmens.
Reaguodama į ataką Vokietija paskelbė uždarysianti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą „Rusų namai“ Berlyne. Berlynas taip pat pareiškė, kad toliau rems Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos priemones pavadino sunkia klaida ir apkaltino Berlyną įrodymų klastojimu. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė apie būsimas atsakomąsias priemones.
Per Rusijos antpuolį žuvo 12 civilių
Antrojoje Lietuvos protesto notoje atkreiptas dėmesys į rugsėjo 1 dieną surengtą Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir aplinkinę sritį. Patikslintais Ukrainos pareigūnų duomenimis, žuvo 12 civilių: aštuoni Kyjive ir keturi sostinę supančioje srityje.
Tarp Kyjive žuvusių žmonių buvo šeši Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznytsia“ darbuotojai. URM duomenimis, kelių dešimčių žmonių, įskaitant tris vaikus, sužalojimai užfiksuoti 28 Ukrainos miestuose ir gyvenvietėse.
Ataka prasidėjo rugpjūčio 31 dieną 18 valandą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija panaudojo balistines, sparnuotąsias ir antiradarines raketas, taip pat 218 dronų bei klaidinančių oro taikinių.
Per kombinuotą ataką buvo sugriauti arba apgadinti gyvenamieji namai. Smarkiai nukentėjo ir civilinė infrastruktūra, ypač geležinkelio objektai.
Rusijos gynybos ministerija tvirtino smogusi ginklų gamybos bei saugojimo objektams ir kitai su Ukrainos kariuomene susijusiai infrastruktūrai.
Lietuva pareikalavo nutraukti atakas
Lietuvos URM pareiškė, kad diversijos, sabotažas, kibernetiniai išpuoliai ir kiti panašūs veiksmai prieš vieną sąjungininkę turi būti laikomi grėsme visos euroatlantinės bendruomenės saugumui.
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva kartu su sąjungininkėmis ryžtingai reaguos į kiekvieną Rusijos mėginimą rengti hibridines atakas ar kitaip pažeisti tarptautinę teisę. Pasak URM, bandymai susilpninti bendrą atgrasymo politiką ir ryžtą remti Ukrainą yra pasmerkti nesėkmei.
Protesto notomis Lietuva pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų hibridines atakas Europoje ir mėginimus jas surengti, sustabdytų karinę agresiją prieš Ukrainą, liautųsi vykdžiusi karo nusikaltimus bei kitus tarptautinės teisės pažeidimus ir išvestų okupacines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.
