Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas rugsėjo 3 dieną Londone priima Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – pirmąjį užsienio valstybės vadovą, apsilankysiantį jo oficialioje rezidencijoje Dauningo gatvėje. Per vieną pirmųjų svarbių Burnhamo užsienio politikos susitikimų daugiausia dėmesio bus skiriama neteisėtai migracijai per Lamanšą ir būsimiems Londono santykiams su Europos Sąjunga.
Prancūzija kovai su kontrabandininkais skirs daugiau pareigūnų
Abu lyderiai ketina paskelbti apie papildomas pajėgas, turinčias padėti Prancūzijos policijai stabdyti migrantų valtis. Į vakarines šalies pakrantes artimiausiomis savaitėmis bus pasiųsti dar 45 pareigūnai. Jų užduotis – užkirsti kelią iš tolimesnių pakrantės ruožų leidžiamoms valtims ir didesniems pripučiamiems laivams, vadinamiems „mega valtimis“. Pareigūnų pajėgos šiame regione beveik patrigubės.
Specializuotas Prancūzijos žvalgybos ir teisminis padalinys, nustatantis ir ardantis žmonių kontrabandos tinklus bei siekiantis jų narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bus išplėstas nuo 18 iki 30 darbuotojų.
Šiaurės Prancūzijoje jau veikia naujas 75 pareigūnų padalinys, kuriam pavesta konfiskuoti kontrabandininkų įrangą ir juos sulaikyti sausumoje. Bendras su neteisėtais perplaukimais kovojančių Prancūzijos pareigūnų skaičius netrukus turėtų pasiekti beveik 1 050 – maždaug ketvirtadaliu daugiau negu prieš keturis mėnesius.
Dar 2026 metų vasarą buvo dislokuotas atskiras 50 viešosios tvarkos pareigūnų padalinys. Jis apmokytas reaguoti į priešiškas minias ir smurtinę taktiką.
Burnhamas pareiškė, kad kontrabandininkų gaujos nuolat keičia veikimo būdus, todėl Londonas ir Paryžius turi greitai prisitaikyti bei išlikti žingsniu priekyje. Pasak jo, mažomis valtimis vykstančios migracijos krizė yra bendra Europos problema, kurios viena valstybė negali išspręsti.
Perplaukimų sumažėjo, bet valtys tapo talpesnės
Burnhamas teigė, kad perplaukimų skaičius nukrito iki žemiausio lygio per septynerius metus. Oficialiame Jungtinės Karalystės vyriausybės pranešime pateikiamas siauresnis palyginimas: 2026 metų vasarą mažomis valtimis atvykusių žmonių buvo mažiausiai nuo 2020-ųjų.
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood nurodė, kad buvo sutrukdyta daugiau kaip 48 tūkst. bandymų persikelti per Lamanšą, o neteisėtai šalyje esančių žmonių išsiuntimų skaičius pasiekė rekordą.
Vis dėlto kontrabandininkai pradėjo naudoti talpesnius laivus. „Sky News“ duomenimis, 2026 metų rugpjūtį viena valtimi Lamanšą perplaukė rekordiniai 230 žmonių.
Premjeras nuopelnus už sumažėjusį perplaukimų skaičių priskyrė savo pirmtako Keiro Starmerio pradėtai kovai su kontrabandininkų gaujomis. Ekspertai papildoma priežastimi laiko pagerėjusią saugumo padėtį Sirijoje.
Burnhamas sieks persvarstyti susitarimus su ES
Burnhamas taip pat ragins Macroną paremti jo pastangas iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės santykių su ES. Liepą planuotas Jungtinės Karalystės ir ES viršūnių susitikimas buvo atidėtas, kad naujasis premjeras galėtų peržiūrėti Starmerio preliminarius susitarimus.
„The Guardian“ duomenimis, naują susitikimą numatoma surengti lapkričio pradžioje. Europos Vadovų Taryba oficialiai patvirtino, kad jis įvyks vėliau 2026 metais.
ES valstybės siekia jaunimo mobilumo programos ir nori, kad studentai iš Bendrijos šalių Jungtinės Karalystės universitetuose mokėtų tokias pačias studijų įmokas kaip vietiniai. Burnhamas gali laikytis griežtesnės pozicijos dėl priimamų jaunų žmonių skaičiaus. Jis yra pažadėjęs vyriausybės politiką vertinti pagal savo rinkėjų interesais grindžiamą vadinamąjį „Makerfieldo testą“.
Mainais Londonas siekia susitarimų, kurie palengvintų prekybą elektros energija ir žemės ūkio produktais bei paskatintų Jungtinės Karalystės ekonomiką. Burnhamas anksčiau sakė norįs, kad šalis vėl įstotų į ES, tačiau tapęs premjeru pareiškė aktyviai to nesieksiantis.
Susitikime lyderiai taip pat aptars paramą Ukrainai, Irano karo poveikį, Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, Europos gynybą ir ekonomiką. Rugpjūčio 24-ąją, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, Burnhamas Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tuomet jis paskelbė, kad gynybos bendrovei MBDA bus leista atskleisti įslaptintą informaciją apie britiškus raketos SCALP komponentus, reikalingą vietinėms surinkimo linijoms Ukrainoje kurti.
