Trečiadienį Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimams. Planas papildytas naujomis priemonėmis, kurios leis greičiau įvykdyti Lietuvai nustatytus tarptautinius ir ES teisės aktuose įpareigojimus dėl azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetamų į aplinkos orą kiekių mažinimo. Tikimasi, kad tai pagerins oro kokybę, padidins nacionalinės oro taršos apskaitos kokybę ir išsamumą.
Artimiausiems ketveriems metams plane numatyta 33 priemonės, apimančios taršiausias ūkio sektorius: transportą, energetiką, žemės ūkį, pramonę, namų ūkius. Iš jų 4 esamos priemonės buvo peržiūrėtos ir patikslintos, o 6 – naujos.
Viena iš naujų priemonių – „Esamų vidutinių kurą deginančių įrenginių (1-50 MW) keitimas ar modernizavimas“. Energetikos ir pramonės sektoriuose planuojama numatyti finansavimą senų vidutinių kuro deginimo įrenginių pakeitimui į naujus, mažiau taršius atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančius įrenginius, arba paramą kitoms taršą mažinančioms technologijoms.
Mažinant kelių transporto taršą azoto oksidais ir gerinant oro kokybę, numatomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė (padidintos baudos) asmenims, eksploatuojantiems transporto priemones su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba su ją išderinančiais prietaisais. Taip pat planuojama inicijuoti bendrą susitarimą dėl paskatų naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, motyvuojant savivaldybes siūlyti gyventojams tvarius keliavimo būdus.
Pramonės sektoriuje, mažinant nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetimus, numatomos finansinės paskatos (išlaidų kompensavimas) ūkio subjektams modernizuoti gamybos technologijas ir taikyti taršos mažinimo priemones.
Siekkiant stipresnio ekonominio poveikio mažinant taršą, bus peržiūrėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių leidžiamos taršos (NMLOJ, NOx, NH3) tarifai. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, prireikus, bus parengtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas.
Taip pat numatomas valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijų ir pajėgumų stiprinimas aplinkos oro kokybės ir taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse, diegiant bandomuosius ir kitus sprendimus. Tam siekiama gauti finansavimą iš ES Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) strateginio integruoto projekto įgyvendinimui.
Prie tikslų įgyvendinimo prisidės ir daugiau kaip 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonių, įskaitant papildomas: „Traukinių modernizavimas“ ir „Sumažinti SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 apimtis“.
Po pakeisto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo bus tęsiamos ir šiuo metu taikomos sėkmingos priemonės: daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimas, elektromobilių, viešojo transporto, dviračių skatinimas, alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra, biodujų jėgainių įrengimo parama, gyventojų skatinimas keisti kieto kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie atsinaujinančius energijos išteklius naudojančio šildymo būdo.
Planą įgyvendina ir už priemonių vykdymą atsako Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos. Naujoms priemonėms iki 2030 m. įgyvendinti iš valstybės biudžeto ir ES fondų prireiks 166 mln. eurų.
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą, visi oro taršos sumažinimo 2030 m. tikslai bus pasiekti. Azoto oksidams (NOx) taikomi 2020–2029 m. tikslai bus pasiekti 2026 metais.
Pakeistas Planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva įpareigoja planą kas 4 metus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti, kai nevykdomi valstybei nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai.
Praėjusių metų rudenį EK paskelbė, kad kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad Lietuva nevykdo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytų įsipareigojimų mažinti azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetamų į atmosferą kiekius.
Už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Lietuva atsilieka nuo nustatytų taršos mažinimo tikslų: azoto oksidų (NOx) atveju nuo 2020–2029 m. tikslo atsilikimas yra 3,4 proc., o nuo 2030 m. tikslo NOx ir NMLOJ – po 6,4 proc.
