Prieš penkiolika metų Alvydas iš Širvintų rajono, pirmą kartą sėdęs į automobilį ir pasukęs Ukmergės link, nesitikėjo, kad šis maršrutas taps jo kasdiene rutina. Nors darbo variantų buvo ir arčiau namų, bei galimybių dairytis į Vilniaus kryptį, šiandien Alvydas tuo pačiu keliu į Ukmergę važiuoja kas rytą. Jis „Stansefabrikken“ įmonėje dirba jau 15 metų ir šiuo metu yra vyriausiasis suvirintojas. Paklaustas, kodėl per tiek metų nepakeitė darbovietės, jis atsako paprastai: kartais svarbiausią sprendimą lemia ne tai, kas parašyta atlyginimo eilutėje.
Šiandien Alvydas Garnys yra vienas ilgiausiai Ukmergės „Stansefabrikken“ komandoje dirbančių specialistų. Įmonėje jis darbuojasi nuo 2011 metų. Per tą laiką jis ne tik pats augo kaip profesionalas, bet ir prisidėjo prie dešimčių naujų specialistų ugdymo – moko naujai prisijungusius suvirintojus, dalijasi praktine patirtimi, padeda kolegoms spręsti techninius iššūkius ir pats aktyviai dalyvauja profesiniuose suvirinimo konkursuose.
„Kai atėjau čia pirmą kartą, nežinojau, ar liksiu ilgam. Kaip ir visur, buvo visko. Bet metai po metų supranti, kad ne kiekvienoje vietoje rasi tai, ką radai čia. Tvarkinga, aišku, šilta, švaru, atlyginimas visada laiku. O svarbiausia – žmonės. Pripranti ne tik prie darbo, bet ir prie kolektyvo“, – sako Alvydas.
„Buvo ir didesnių pasiūlymų, bet pinigai ne viską nusveria“
Nors per penkiolika metų netrūko ir kitų pasiūlymų, vyras neslepia – buvo kvietimų ir uždirbti daugiau.
„Buvo ir didesnių pasiūlymų. Bet pinigai ne visada viską nusveria. Kai žinai, kur važiuoji, ką ten sutiksi ir ko iš tavęs tikisi, tas stabilumas labai daug reiškia“, – atvirauja jis.
Tai, ką jauni žmonės pamato pirmą kartą atėję į gamyklą
Per daugiau nei dešimtmetį Alvydas savo akimis matė, kaip keitėsi ne tik pati gamyba, bet ir požiūris į pramonės profesijas. Pasak jo, žmonės vis dar neretai įsivaizduoja gamyklą kaip triukšmingą, monotonišką ar fiziškai sunkią darbo vietą, tačiau realybė šiandien jau visai kita.
„Jauni žmonės, atėję pirmą kartą, dažnai nustemba. Pamato, kad čia švaru, tvarkinga, daug modernios įrangos, viskas turi savo sistemą. Daug kas įsivaizduoja vienaip, o pamato visai kitaip“, – pasakoja vyr. suvirintojas.
Šiandien jis pats prisideda prie naujų specialistų ugdymo ir sako gana greitai pajuntantis, ar žmogus šiame amate turės ateitį.
„Technikos galima išmokyti. Bet noro, atsakomybės ir kruopštumo jau neįdėsi. Labai greitai matosi, ar žmogus nori tik ateiti į darbą, ar tikrai nori tapti meistru“, – sako Alvydas.
Geriausi darbai seniai nebėra tik didmiesčiuose
Tokios istorijos, pasak „Stansefabrikken“ vadovo Giedriaus Zeniausko, nėra atsitiktinumas. Šiandien įmonėje dirba daugiau nei 310 žmonių, o artimiausiais metais komandą planuojama auginti iki 400. Tai reiškia ir daugiau darbo galimybių Ukmergės bei aplinkinių miestų gyventojams.
„Tokie žmonės kaip Alvydas labai aiškiai parodo, kad geri darbai nebėra tik didmiesčių privilegija. Kai žmogus iš kito miesto penkiolika metų kas rytą renkasi važiuoti į Ukmergę, tai geriausias įrodymas, kad žmones išlaiko ne vien atlyginimas. Išlaiko pagarba jų amatui, moderni darbo aplinka, stabilumas, aiškumas ir galimybė būti reikalingam. Būtent tuo šiandien ir gyvename kaip organizacija“, – sako G. Zeniauskas.
Darbuotojų patirtį įmonėje įvertino ir tarptautinė „Great Place to Work“ organizacija – šiemet „Stansefabrikken“ jos sertifikatą pelnė dar kartą. Vertinant organizacijas atsižvelgiama į pačių darbuotojų patirtį ir pasitikėjimą darbdaviu.
Augant regionų verslui, vis daugiau įmonių susiduria su tuo pačiu klausimu – kaip ne tik pritraukti žmones, bet ir paskatinti juos pasilikti. Alvydo istorija tampa gana aiškiu atsakymu: kartais stipriausias darbdavio pažadas slypi ne reklamoje, o žmoguje, kuris penkiolika metų kas rytą pasirenka tą patį kelią.
