Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo tarnyba svarsto leisti šalies užsienio žvalgybai perduoti Ukrainai tikslias būsimų raketų ar dronų smūgių Rusijoje taikinių koordinates, skelbia Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šis žingsnis aptariamas Berlynui apkaltinus Rusiją mėginimu surengti drono ataką Leipcigo–Halės oro uoste rytinėje Vokietijos dalyje.
BND galėtų teikti duomenis be ankstesnio uždelsimo
„Spiegel“ duomenimis, svarstoma, kad Vokietijos Federalinė žvalgybos tarnyba (BND), atsakinga už užsienio žvalgybą, padėtų Ukrainai rinkti ir perduotų vadinamuosius taikinių duomenis. Tai būtų tikslios koordinatės, naudojamos planuojant raketų arba dronų atakas Rusijos teritorijoje.
Iki šiol Vokietijos žvalgybos surinkta informacija Ukrainos partnerius pasiekdavo tik su laiko uždelsimu. Galimybė teikti operatyvius taikinių duomenis esą įtraukta į po Leipcigo incidento suderintą Vokietijos atsako Rusijai paketą.
Berlynas viešai paskelbė stiprinsiantis Vokietijos ir Ukrainos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą, tačiau konkretaus sprendimo dėl BND renkamų koordinačių perdavimo dar nėra patvirtinęs.
Tyrėjai aptiko du dronus ir karinio sprogmens
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai pareiškė laikanti Rusiją atsakinga už mėginimą surengti drono ataką Leipcigo–Halės oro uoste.
Pirmasis sprogmenimis užtaisytas dronas rugpjūčio 4 dieną apie 23.42 val. buvo aptiktas netoli Ukrainos transporto lėktuvo „Antonov An-124“. Užtaisas nesprogo ir buvo neutralizuotas. Tyrėjų vertinimu, dronas buvo skirtas atakai prieš lėktuvą.
Rugpjūčio 14 dieną Kabelsketalio savivaldybėje, esančioje į vakarus nuo oro uosto, tyrėjai rado dar vieną droną. Kitą dieną aptikta apie 50 gramų galimai karinio sprogmens heksogeno.
Tyrėjai taip pat aiškinasi, ar dar vienas dronas rugpjūčio 5 dieną apie 00.03 val. nesusidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris nutraukė tūpimą Leipcige. Vėliau lėktuvo uodegoje rastas pažeidimas, nesusijęs su paukščio smūgiu.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius atitiko iš kitų Rusijos hibridinių operacijų žinomą modelį. Pasak ministro, žvalgybos informacija taip pat rodė ryšį su asmenimis, veikusiais Rusijos valstybės struktūrų pavedimu.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus atmetė. Ji pavadino juos dirbtiniu pretekstu eskalacijai ir tvirtino, kad įtikinamų įrodymų Rusijos atsakomybei pagrįsti nepateikta.
Berlynas uždaro konsulatą ir stiprina pajėgas Lietuvoje
Reaguodama į incidentą Vokietija išsikvietė Rusijos ambasadorių. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pažadėjo tęsti civilinę ir karinę paramą Ukrainai bei imtis papildomų žvalgybos priemonių, kurios apsunkintų Rusijos operacijas Vokietijoje ir kitose šalyse.
Berlynas paskelbė, kad rugsėjo 18 dieną bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonos mieste, o Rusų namų kultūros centro Berlyne nuomos sutartis bus nutraukta. Vokietija taip pat ketina siūlyti įtraukti daugiau Rusijos asmenų į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę ir didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Rusija rugsėjo 3 dieną paskelbė atsakomąją priemonę. Jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė uždaryti Vokietijos kultūros organizacijos Goethe’s instituto centrus Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
Vokietija tuo pat metu Lietuvoje nuolat dislokuoja 45-ąją šarvuotąją brigadą. Ją turėtų sudaryti apie 5 tūkst. karių ir civilių darbuotojų bei maždaug 2 tūkst. karinių transporto priemonių. Pagrindinės brigados dislokacijos vietos bus Rūdninkai ir Rukla, o visišką operacinį pajėgumą ji turi pasiekti iki 2027 metų pabaigos.
Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis įvertino, kad brigados potencialas keliolika kartų viršys anksčiau Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų pajėgas. Pasak jo, vokiečių kontingentą taip pat papildys oro gynybos ir kiti elementai.
Vokietijos karinių oro pajėgų „Luftwaffe“ vadas generolas leitenantas Holgeris Neumannas yra pareiškęs, kad Rusijai užpuolus NATO valstybę galimi atsakomųjų smūgių taikiniai būtų Kaliningrado sritis, Kolos pusiasalis, Sankt Peterburgas ir Juodosios jūros laivynas. Jis pabrėžė, kad tai būtų gynybinė NATO reakcija į Rusijos puolimą, ir sakė, jog Vokietijos oro pajėgos prireikus pasirengusios „kautis jau šiąnakt“.
H. Neumannas dalyvauja įgyvendinant kanclerio F. Merzo spartesnio ginklavimosi kryptį, pagal kurią didinamos „Patriot“, IRIS-T ir „Arrow 3“ oro gynybos sistemų atsargos.
