Trečiadienį, rugsėjo 2 d., dešimtys tūkstančių žmonių visoje Ispanijoje surengė mitingus, reikšdami paramą Šiaurės Afrikoje esančiam Ispanijos eksklavui Seutai ir protestuodami prieš vyriausybės migracijos politiką. Madride, prie parlamento pastato, policija ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis turėjo išsklaidyti ekstremistų grupes; sulaikyti keturi asmenys, sužeisti keturi policininkai.
Opozicijos lyderis kaltina premjerą melais dėl Maroko vaidmens
Pagrindiniame Madrido mitinge kalbėjo konservatorių Liaudies partijos lyderis Alberto Núñezas Feijóo, Madrido regiono vadovė Isabel Díaz Ayuso ir ultradešiniojo judėjimo „Vox" vadovas Santiago Abascalas. Feijóo apkaltino premjerą Pedro Sánchezą melu: esą šis tvirtinęs, kad apie artėjančią migracijos krizę nebuvo jokių įspėjimų ir kad ją paskatino ne Marokas – abu teiginiai, pasak opozicijos lyderio, yra neteisingi. Feijóo taip pat kalbėjo apie „Maroko remiamų migrantų invaziją". Liaudies partijos generalinis sekretorius Miguelis Tellado pareiškė, kad visoje šalyje įvyko apie 2 000 mitingų, ir vėl pareikalavo vyriausybės atsistatydinti bei skelbti naujus rinkimus.
Vyriausybės duomenimis, vien Madride susirinko apie 50 tūkst. žmonių – nacionalinis transliuotojas RTVE tai įvardijo kaip didžiausią vieno vakaro renginį šalyje. Mitingai sutapo su Seutos diena – metine eksklavo švente. Seutoje patys mitinguotojai laikė Ispanijos vėliavas ir rodė plakatus su šūkiais, kad miestas „neparduodamas" ir „nepasiduos". Marokas jau seniai reiškia teritorines pretenzijas į Seutą ir Melilją – kitą Ispanijos eksklavą Šiaurės Afrikoje – tačiau šiuo metu aktyvaus spaudimo šiuo klausimu nevykdo.
Kodėl krizė kilo: per dvi dienas sieną kirto 72 tūkst. žmonių
Liepos 30–31 d. per Maroko sieną į Seutą – 83 tūkst. gyventojų turintį Ispanijos eksklavą Šiaurės Afrikos pakrantėje – persikėlė mažiausiai 72 tūkst. migrantų. Tai didžiausias toks sienos kirtimas per visą teritorijos istoriją. Rugpjūčio pradžioje dauguma jų grįžo atgal į Maroką, tačiau rugsėjo pradžioje eksklave vis dar liko apie 5 tūkst. žmonių – daugiausia iš Užsachario Afrikos regiono. Jie nakvoja gatvėse ir paplūdimiuose, o tai, mitinguotojų teigimu, yra nepakeliama našta nedidelei teritorijai. Rugpjūčio 28 d. Seutoje jau buvo kilę smurtiniai susirėmimai tarp antimigrantiškai nusiteikusių protestuotojų ir policijos.
Ispanijos centrokairė vyriausybė atsisako perkelti likusius migrantus į žemyninę Ispaniją: kadangi Seuta nepriklauso Šengeno erdvei, toks sprendimas leistų kitoms Šengeno valstybėms atnaujinti sienų kontrolę su Ispanija – kaip jau padarė Italija. Be to, Ispanijos teisė draudžia kolektyvines deportacijas: kiekvienas prieglobsčio prašymas nagrinėjamas atskirai, o šis procesas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Ispanijos teritorijų politikos ministras Ángelis Víctoras Torresas kaltino konservatorių ir ultradešiniąją opoziciją politiškai išnaudojant krizę, vykdant išpuolius prieš vyriausybę.
Barselonoje, Bilbao ir kituose miestuose tuo pat metu vyko atsakomosios demonstracijos: jų dalyviai pasisakė prieš rasizmą su šūkiu „Nė vienas žmogus nėra neteisėtas".
