Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę pareiškė, kad „Revolut“ turi problemų su pinigų plovimo prevencija ir šioje srityje „turėtų pasitempti“.
Lietuvos bankas baudą sieja su prevencijos trūkumais
V. Cibas priminė, kad Lietuvos bankas maždaug prieš metus „Revolut“ pritaikė poveikio priemonę ir skyrė baudą. Pasak jo, tai rodo, kad bankas pinigų plovimo prevencijai turėtų skirti daugiau dėmesio.
2025 m. balandį Lietuvos bankas „Revolut Bank“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus, nustatytus per planinę patikrą. Tuomet konstatuota, kad bankas ne visada tinkamai identifikavo įtartinas klientų operacijas.
Bauda skirta sudarius administracinį susitarimą: „Revolut“ pripažino pažeidimus ir ėmėsi savanoriškų veiksmų jiems pašalinti. Baudos dydis buvo skaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvoje registruotos kontroliuojančiosios bendrovės „Revolut Holdings Europe“ metines pajamas.
V. Cibas pabrėžė, kad centrinis bankas jokiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant „Revolut“, išskirtinių sąlygų netaiko. Daugiau priežiūros dėmesio, anot jo, tenka tiems rinkos dalyviams, kurių klientai rizikingesni.
ECB perėmė tiesioginę „Revolut“ priežiūrą
Pasak V. Cibo, tiesioginę „Revolut“ priežiūrą šiuo metu vykdo Europos Centrinis Bankas, šią funkciją iš Lietuvos banko perėmęs maždaug prieš metus.
2025 m. liepą ECB, reaguodamas į valdysenos trūkumus, laikinai apribojo „Revolut“ naujų produktų diegimą Europos ekonominėje erdvėje ir pareikalavo nepriklausomo rizikos valdymo, atitikties ir teisės funkcijų audito.
V. Cibo teigimu, ateityje „Revolut“ priežiūrą galėtų perimti naujai kuriama Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, tačiau kol kas neaišku, kurios finansų įstaigos pateks į jos tiesioginės priežiūros lauką. AMLA nuo 2028 m. tiesiogiai prižiūrės apie 40 didžiausios pinigų plovimo rizikos ES finansų įstaigų, o atranka turi prasidėti 2027 m.
FNTT praneša daugiausia signalų gaunanti iš „Revolut“
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Rolandas Kiškis tame pačiame komiteto posėdyje teigė, kad „Revolut“ yra didžiausias pranešimų apie įtartinas operacijas teikėjas Lietuvoje.
Pasak jo, pernai FNTT iš finansų įstaigų gavo apie 100 tūkst. pranešimų apie įtartinas operacijas, iš jų apie 80 proc. pateikė „Revolut“. Daugiausia šių pranešimų susiję su sukčiavimais, nukreiptais prieš privačius asmenis.
R. Kiškis pabrėžė, kad toks pranešimų srautas nebūtinai yra bloga tendencija. Anot jo, apie 80 tūkst. pranešimų generuoja automatizuota sistema, kuri profiliuoja klientus ir siunčia signalą pamačiusi net mažiausią riziką. FNTT vadovo teigimu, pastaraisiais metais tarnybos bendradarbiavimas su „Revolut“ sustiprėjo, o įstaiga reikšmingai investuoja į automatizuotas pinigų plovimo prevencijos sistemas.
„Revolut“ veiklą pradėjo 2015 m. Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu bendrovė visame pasaulyje turi daugiau nei 75 mln. klientų ir per mėnesį atlieka daugiau nei milijardą finansinių operacijų. Lietuvoje „Revolut“ kurtis pradėjo 2017 m. sausį, o pernai grupė Lietuvoje sugeneravo daugiau nei 2 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo beveik 208 mln. eurų grynojo pelno.
