Naujausi tyrimai rodo, kad tinkama mityba hospitalizuotiems pacientams yra ne paslauga, o būtinybė, padedanti greičiau pasveikti ir sumažinti komplikacijas. Mokslas tvirtina, kad organizmui, kovojančiam su liga ar atsigaunančiam po operacijos, reikia visų reikalingų maisto medžiagų.
Vaistai gydo ligą, tačiau maistas padeda gyti žmogui. Šis teiginys nėra tik graži metafora, o moksliškai pagrįstas faktas. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad tinkama mityba yra viena svarbiausių sėkmingo gydymo sąlygų.
Susirgus ar po operacijos organizmas patiria didelį stresą, jam reikia daugiau energijos, baltymų ir kitų maisto medžiagų. Jei jų trūksta, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, pirmiausia nyksta raumenys. Tačiau svarbiau ne svorio, o raumenų masės išsaugojimas, nes ji lemia žmogaus jėgą, judėjimą ir atsparumą ligoms. Todėl gydant pacientą svarbu ne tik pašalinti ligos priežastį, bet ir padėti organizmui atkurti tai, ką pažeidė liga ar gydymas.
Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugija (ESPEN) rekomenduoja pacientams, kuriems nustatyta mitybos nepakankamumo rizika, dar prieš planinę operaciją bent 7–14 dienų taikyti individualiai parinktą mitybos terapiją. Geresnis pasirengimas padeda organizmui lengviau ištverti chirurginį stresą ir greičiau atsigauna.
Paskelbti tyrimai, tokie kaip EFFORT žurnale „The Lancet“, parodė, kad mitybos terapija sumažina komplikacijų skaičių, trumpina gydymo trukmę ir net mažina mirtingumą. Be to, tinkama mityba padeda mažinti sveikatos sistemos išlaidas.
Lietuvoje, nors vis daugiau įstaigų vertina pacientų nuomonę apie maitinimą, jis dažnai išlieka kritikuojama sritis. Tačiau ligoninės maistas turėtų būti vertinamas ne tik pagal skonį ar išvaizdą, bet visų pirma pagal jo poveikį paciento sveikimui. Tai investicija į geresnius gydymo rezultatus ir efektyvesnį sveikatos sistemos darbą.
Maisto reikšmė ypač ryški kardiologijoje ir onkologijoje. Širdies ligų atveju tinkama mityba padeda atsigauti po infarkto ar operacijos, o onkologijoje – ištverti chemoterapiją ar spindulinę terapiją. Nenuostabu, kad Europos onkologų draugija (ESMO) ir ESPEN rekomenduoja anksti vertinti mitybos nepakankamumo riziką.
Sveikata pradedama kurti dar prieš patenkant į ligoninę – šeimoje, ugdymo įstaigose, per valstybės sprendimus dėl maisto prieinamumo ir kainos. Vaikų skonio įpročiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje, o vėliau juos pakeisti tampa sunkiau. Dėl to svarbu, kad sveikesnis pasirinkimas taptų ir lengviausiu pasirinkimu, skatinant valstybę ieškoti ekonominių sprendimų.
Senėjančioje visuomenėje tinkama mityba, ypač pakankamas baltymų ir energijos kiekis, tampa svarbiu savarankiškumo veiksniu. Nėra būtina taupyti ligoninės maistui, nes tai gali lemti didesnes išlaidas kitose sveikatos sistemos grandyse. Klinikinė mityba turėtų būti laikoma ne papildoma paslauga, o neatsiejama gydymo komandos darbo dalimi.
Vadovaujantis principu „Sveikata visose politikose“, būtina keisti požiūrį: vertinti ne tik įsigytus aparatus ar vaistus, bet ir pacientų mitybos būklę, užtikrinti pakankamą baltymų ir energijos kiekį, išsaugoti raumenų masę. Investicijos į sveikatai palankią aplinką ir mitybą yra viena išmintingiausių investicijų į Lietuvos ateitį.
