Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po Rusijos dronų smūgių Vakarų Ukrainoje, netoli sienos su Lenkija, nurodė šalies institucijoms dirbti sustiprintu režimu. Pasak premjero, artimiausios savaitės ir mėnesiai gali tapti itin intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpiu, todėl negalima atmesti eskalacijos Lenkijos teritorijoje.
Tuskas nurodė tarnyboms savarankiškai tikrinti pranešimus
D. Tuskas apie grėsmę kalbėjo rugsėjo 13 d. 17 val. sušauktame skubiame Lenkijos Vyriausybės saugumo centro pasitarime. Jame dalyvavo ministrai, kariuomenės ir kitų valstybės tarnybų atstovai.
„Nuo šiandien dirbsime intensyviau. Galime tikėtis, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpis. Negalime atmesti galimybės, kad eskalacija persimes ir į mūsų teritoriją“, – sakė Lenkijos premjeras.
Jis įpareigojo institucijas operatyviai ir savarankiškai tikrinti informaciją, ypač naktinių oro antskrydžių metu gaunamus pranešimus. Pasak D. Tusko, skubūs sprendimai neturi būti grindžiami nepatvirtintais ar klaidingais duomenimis.
Premjeras išskyrė Rusijos naudojamus naujus reaktyvinius dronus. Jų veikimo nuotolį ir tikslumą jis pavadino keliančiais nerimą. Ukrainos oro pajėgos šiuos aparatus apibūdino kaip greitesnius ir sunkiau perimamus.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per rugsėjo 13-osios nakties ataką Rusija paleido 453 įvairių tipų dronus. Iš jų 409 buvo numušti arba nuslopinti.
Dronai smogė pasienio degalinei ir apgadino lokomotyvą
Vienas dronas smogė degalinei Jahodyne – Ukrainos pasienio gyvenvietėje prie Jahodyno–Dorohusko perėjos į Lenkiją. Užsidegė du sunkvežimiai, tačiau apie žuvusius ar sužeistus žmones nepranešta.
Lenkijos pasienio tarnybos duomenimis, smūgis suduotas maždaug už 800 metrų nuo šalies teritorijos. D. Tuskas teigė, kad Lenkija patvirtino smūgį degalinei arba jos prieigoms maždaug už 2 kilometrų nuo sienos ir smūgį šalutiniame geležinkelio kelyje stovėjusiam krovininiam sąstatui.
Jahodyno–Dorohusko pasienio perėja buvo trumpam uždaryta, bet vėliau atnaujino darbą.
Iš pradžių taip pat skelbta apie smūgį sunkvežimių kolonai ir keleivinio traukinio Kyjivas–Varšuva lokomotyvui. D. Tuskas pabrėžė, kad tuo metu Lenkijos tarnybos šių pranešimų nebuvo savarankiškai patvirtinusios, nors premjeras jų ir nepavadino melagingais.
Vėliau Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad rusų dronas iš tiesų apgadino keleivinio traukinio lokomotyvą netoli Lenkijos sienos. Žmonės per smūgį nenukentėjo.
Pirminis pranešimas, kad smogtame ir evakuotame traukinyje buvo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, nepasitvirtino. Diplomatinis traukinys, kuriuo jis vyko, iš Jahodyno buvo išvažiavęs anksčiau.
Kartu su B. Johnsonu traukinyje važiavo buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas ir kelių Europos Sąjungos valstybių saugumo patarėjai. Jie grįžo iš Kyjive vykusios „Yalta European Strategy“ konferencijos.
C. Bildtas patikslino, kad dronas smogė ne jų traukiniui, o paskui važiavusiam sąstatui. Pastarojo keleiviai buvo evakuoti artėjant dronui, o diplomatiniame traukinyje tik paskelbtas perspėjimas pasirengti galimai evakuacijai.
„Ukrzaliznytsia“ pareiškė mananti, kad tikrasis drono taikinys galėjo būti anksčiau išvykęs diplomatinis traukinys. Smūgio metu Jahodyno stotyje dar buvo kitas traukinys, kuriuo važiavo buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Davidas Petraeusas.
Lenkija pakėlė naikintuvus, bet oro erdvės pažeidimo nenustatė
Reaguodama į smūgius Lenkija pakėlė naikintuvus ir parengė oro gynybos sistemas. Šešiose Liublino vaivadijos, esančios šalies rytuose prie Ukrainos sienos, apskrityse buvo įjungtos sirenos, gyventojams išsiųsti Vyriausybės saugumo centro perspėjimai.
Lenkijos tarnybos paneigė pranešimus, kad kuris nors dronas būtų įskridęs į šalies oro erdvę. Lenkijos pusėje žmonės nenukentėjo, o pasienio punktai atnaujino darbą.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas pulkininkas leitenantas Jacekas Goryszewskis grėsmę pavadino realia ir artima, nes dalis dronų veikė arba smogė taikiniams už kelių ar keliolikos kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio atstovas Rafałas Leśkiewiczius pranešė, kad prezidentas apie incidentus nuolat informuojamas Nacionalinio saugumo biuro operatyvinės tarnybos, palaikančios ryšį su Vyriausybės saugumo centru.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per ataką taikėsi į Vakarų Ukrainos infrastruktūrą, kuri, anot Maskvos, naudojama kariniams kroviniams iš Europos gabenti.
