Ginklo turėjimas savaime nereiškia, kad žmogus yra pasirengęs valstybės gynybai – praktinius gebėjimus būtina papildyti kariniu rengimu ir panaudoti organizuotai, rugsėjo 12 dieną paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Kariuomenė ragina įsilieti į veikiančias struktūras
Ši tema aptarta per „Vilniaus dienose“ surengtą diskusiją. Joje dalyvavo Karo komendantūrų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, medžiotojas ir komendantinis karys Laurynas Suodaitis bei medžiotoja ir Lietuvos šaulių sąjungos narė Gerda Sadauskė.
Pasak D. Mockūno, valstybės gynyba apima ne tik ginkluotą kovą. Prisidėti galima pagal savo profesiją, gebėjimus ir pasirengimą, be kita ko, aprūpinant kariuomenės užnugarį ar padedant užtikrinti būtiniausius gyventojų poreikius.
Ginklų savininkams, norintiems savo patirtį panaudoti organizuotoje gynyboje, jis rekomendavo jungtis prie Lietuvos šaulių sąjungos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba karo komendantūrų.
D. Mockūno teigimu, kariuomenei vertingi ginkluoti, šaudymo patirties turintys ir vietovėje orientuotis mokantys žmonės, tačiau jie turėtų veikti karinėje ar sukarintoje struktūroje.
Karo komendantūros veikia visoje Lietuvoje. Jos skirtos kariuomenės ir civilių bendradarbiavimui, mobilizacijai, viešajam saugumui, karių užnugariui ir kritinių objektų apsaugai užtikrinti.
Komendantūroje medžiotojai mokosi veikti kaip komanda
Beveik 20 metų medžiojantis L. Suodaitis pasakojo savo vietos valstybės gynyboje pradėjęs ieškoti 2022 metais. Atsakymą jis rado prisijungęs prie karo komendantūros.
Pasak jo, medžiotojai gali mokėti šaudyti, orientuotis miške ir turėti naudingos technikos – šunų, visureigių bei ginklų. Tačiau komendantūroje šiuos gebėjimus jie papildo kariniu pasirengimu, išmoksta veikti komandoje ir susipažįsta su karo teise.
Geras vietovės pažinimas gali padėti kariuomenės daliniams judėti, o komendantiniai kariai gali vykdyti viešojo saugumo, kritinių objektų apsaugos, kariuomenės užnugario ir kitas užduotis. L. Suodaičio teigimu, tokia tarnyba leidžia žmogui tapti jungtimi tarp kariuomenės ir civilių.
Bazinis komendantinio kario kursas trunka 12 dienų, o per metus karys gali būti pašauktas iki 14 dienų. Norintiesiems taip pat siūlomi dronų valdymo ir kitų techninių įgūdžių mokymai.
KAM balandžio 27 dieną skelbė, kad bazinis rengimas, atsižvelgus į dalyvių pasiūlymus, buvo pailgintas nuo 10 iki 12 dienų, daugiau laiko skiriant taktikai ir medicininiam rengimui. Šiemet į bazinius komendantinių karių ir kvalifikacijos atnaujinimo kursus planuota pakviesti po 1,5 tūkst. piliečių, o į pakartotinius mokymus – visus bazinį rengimą jau baigusius žmones.
Iki balandžio 15 dienos beveik 1,1 tūkst. žmonių buvo pateikę prašymus pradėti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Beveik 24 proc. jų pasirinko komendantinio kario kelią. Gegužės 26 dieną kariuomenė skelbė per daugiau nei metus parengusi 1,5 tūkst. komendantinių karių ir 2,5 tūkst. komendantinių šaulių.
L. Suodaitis pabrėžė, kad šią tarnybą renkasi skirtingo amžiaus žmonės. Pasak jo, 2025 metais bazinį kursą kartu baigė ir 72 metų moteris, atsivedusi du savo sūnus.
Negebantis veikti komandoje žmogus gali tapti našta
G. Sadauskė perspėjo, kad vien mokėjimo naudotis ginklu ir orientuotis miške neužtenka. Jos teigimu, šių įgūdžių turintis, bet komandoje veikti nemokantis medžiotojas krizės ar karo dieną gali tapti našta, o ne pagalba.
Šaulių veikla, pasak jos, ugdo drausmę, atsakomybę ir komandinį darbą, o medžioklė – kantrybę, pastabumą bei aplinkos pažinimą. Jau turimus gebėjimus papildžius sistemingu kariniu rengimu, jie gali būti panaudoti gerokai veiksmingiau.
Diskusijos dalyviai ragino nelaukti krizės. Jų teigimu, žmonės turėtų iš anksto įvertinti savo gebėjimus, išsiaiškinti, kokio pasirengimo jiems trūksta, ir pasirinkti struktūrą, kurioje galėtų būti naudingiausi.
