Lietuva imsis svarbaus vaidmens keičiant tai, kaip Europos Sąjungoje (ES) vykdomi viešieji pirkimai – 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai bus siekiama pastūmėti į priekį Europos Komisijos inicijuojamą viešųjų pirkimų reformą. Jos tikslas – mažiau biurokratijos ir sudėtingų taisyklių, daugiau skaitmeninių sprendimų ir geresnės galimybės mažoms bei vidutinėms įmonėms konkuruoti dėl viešųjų užsakymų. Taip pat viešuosius pirkimus siekiama efektyviau panaudoti strateginiams politikos tikslams.
„Viešieji pirkimai sudaro apie 15 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir yra viena sričių, kurioje galima ženkliai mažinti verslui ir institucijoms tenkančią biurokratinę naštą. Skaičiuojama, kad vien dėl supaprastinto viešųjų pirkimų reguliavimo kasmet verslas visoje ES galėtų sutaupyti apie 570 mln. eurų, o viešųjų pirkimų vykdytojai – dar apie 80 mln. eurų. Žinoma, tai prisidėtų ir prie Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ tikslo – sumažinti administracinę naštą 35 procentais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Administracinę naštą viešųjų pirkimų srityje ženkliai sumažintų patogi ES viešųjų pirkimų skaitmeninė ekosistema. Ji sujungtų nacionalines viešųjų pirkimų platformas ir sudarytų sąlygas automatizuotai tikrinti tiekėjų tinkamumą, naudojant nacionalinių ir ES registrų duomenis. Bendra skaitmeninė sistema taip pat palengvintų mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose: būtų mažinamos nepagrįstos kliūtys tiekėjų grupėms, skatinamas pirkimų skaidymas į dalis ir greitesnis atsiskaitymas už įvykdytas sutartis. ES siūlo sumažinti ir viešųjų pirkimų procedūrų skaičių nuo penkių iki trijų, daugiau dėmesio skiriant išankstinėms rinkos konsultacijoms.
Europos Komisijos vertinimu, viešieji pirkimai – tai ne tik administracinė procedūra, bet ir svarbus ekonominės politikos įrankis, kuriuo siekiama stiprinti ES konkurencingumą, ekonominį saugumą ir tiekimo grandinių atsparumą.
Reforma numato priemones ekonominio saugumo ir tiekimo patikimumo rizikoms valdyti. Įteisinamas „Europos pirmenybės“ principas, nustatant aiškesnes taisykles dėl trečiųjų šalių tiekėjų dalyvavimo ES viešuosiuose pirkimuose ir produktų kilmės. Didesnė reikšmė bus skiriama ir kitiems strateginiams pirkimams taikant aplinkosaugos, socialinius ir inovacijų kriterijus. Kainos ir kokybės santykis taptų pagrindiniu vertinimo principu, o kokybės kriterijams daugeliu atvejų būtų nustatoma minimali reikšmė.
Pagal Europos Komisijos siūlymą dabartinės viešųjų pirkimų taisyklės būtų perkeltos į vieną tiesiogiai taikomą teisės aktą – reglamentą. Todėl vietoj trijų atskirų direktyvų būtų taikomas vienas bendras teisės aktas, mažinantis taisyklių apimtį ir skirtingą jų aiškinimą valstybėse narėse.
Naujasis reglamentas praktikoje būtų pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo. Toks pereinamasis laikotarpis numatytas tam, kad ES valstybės narės, pirkimų vykdytojai ir verslas galėtų pasirengti naujoms taisyklėms bei sklandžiai įdiegti skaitmenines sistemas.
Reglamento projektas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje.
