Sekmadienį, rugsėjo 13-ąją, Hormuzo sąsiauryje prie Irano Kešmo salos buvo smogta prekybiniam laivui. Vienas iš dešimties krovininio laivo įgulos narių žuvo, o pirminiais Irano pareigūnų duomenimis, dar trys žmonės buvo sužeisti.
Smūgio šaltinis liko neaiškus
Kešmo gubernatorius Amiras Teymouri nurodė, kad laivas buvo atakuotas apie 5 val. Irano laiku, arba 4.30 val. Lietuvos laiku. Incidentas įvyko tarp Hengamo salos ir Kešmo salos Šib Derazo pakrantės.
Pirminiame pareiškime gubernatorius neįvardijo, kas galėjo surengti ataką. Vėliau Irano valstybinis transliuotojas IRIB citavo A. Teymouri, esą laivą atakavo „JAV teroristinis priešas“, tačiau šį kaltinimą patvirtinančių įrodymų nepateikta.
Naujienų agentūra AP, remdamasi Irano valstybine agentūra IRNA, skelbė, kad gubernatorius kaltino „teroristinį priešą“, nors laivą kliudęs sviedinys dar nebuvo identifikuotas. JAV kariuomenė iš karto nepaskelbė jokio pareiškimo dėl Irano jai priskirtos atakos.
Pranešimuose taip pat nesutampa sužeistųjų skaičius. Irano pareigūnų informaciją paskelbusios ELTA ir Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“ nurodė tris sužeistuosius, o atskirame AP pranešime minimi keturi.
Naktį prieš smūgį Kešmo apylinkėse buvo girdėti keli sprogimai. Kešmas yra didžiausia Hormuzo sąsiaurio sala, esanti maždaug už 22 kilometrų nuo Irano uostamiesčio Bandar Abaso.
Jungtinės Karalystės tarnyba pradėjo atskirą tyrimą
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba UKMTO, stebinti grėsmes komercinei laivybai, atskirai pranešė, kad Hormuzo sąsiauriu plaukusį laivą kliudė nenustatytas šaudmuo. Iš karto nebuvo aišku, ar tarnyba kalbėjo apie tą patį incidentą prie Kešmo.
UKMTO neturėjo informacijos apie įgulos būklę, laivui padarytos žalos mastą ar galimą poveikį aplinkai. Tarnyba pradėjo tyrimą ir paragino kitus šioje teritorijoje esančius laivus plaukti atsargiai.
Omanas rengia derybas dėl laivybos sąsiauryje
Ataka surengta likus dienai iki rugsėjo 14-ąją Omane numatyto Irano ir Persijos įlankos regiono valstybių susitikimo dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje. Bahreinas paskelbė jame nedalyvausiantis ir pareikalavo atverti sąsiaurį be diskriminacijos, mokesčių ar leidimų.
Strateginis vandens kelias tapo vienu svarbiausių nesutarimų taškų po vasario 28-ąją prasidėjusių JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną bei vėliau Teherano įvestų laivybos apribojimų.
Iranas reikalauja, kad sąsiauriu plaukiantys laivai gautų leidimą, ir svarsto galimybę rinkti tranzito paslaugų mokesčius. Šių reikalavimų nesilaikantys laivai tampa Irano smūgių taikiniais. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad sąsiauris būtų atvertas tik Jungtinėms Valstijoms nutraukus Irano uostų blokadą.
Rugpjūčio 25-ąją Irano ir Omano aptartame plane numatyta laikinai įrengti bendrą laivybos koridorių, išminuoti sąsiaurį ir tęsti derybas dėl nuolatinio maršruto bei eismo valdymo.
