Kanada derasi su Europos Sąjunga dėl finansinio prisidėjimo prie ES administruojamos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai. Otava ir Briuselis dar nesutarė dėl įnašo dydžio, tačiau su derybomis susipažinę šaltiniai tikisi susitarimo iki spalio pabaigos, kai Kanados Monrealio mieste vyks ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas.
Susitarimo tikimasi iki susitikimo Monrealyje
ES ir Kanados vadovų susitikimas Monrealyje numatytas spalio 29–30 dienomis. Jeigu derybos bus sėkmingos, Kanada taps antrąja ES nepriklausančia valstybe po Jungtinės Karalystės, prisidėjusia prie šios paskolos programos. ES šalys Jungtinės Karalystės dalyvavimui pritarė liepos 22 dieną.
Vienas anonimiškai kalbėjęs Europos pareigūnas pareiškė, kad ES vertina visą Kanados Ukrainai teikiamą paramą ir yra pasirengusi kartu nuveikti daugiau.
90 mlrd. eurų ribotos atsakomybės paskola skirta Ukrainos finansavimo poreikiams 2026–2027 metais. Lėšoms pritraukti ES skolinasi kapitalo rinkose, o paskola garantuojama bendrijos biudžetu.
Pagal orientacinį planą 30 mlrd. eurų turėtų būti skirta Ukrainos biudžetui, dar 60 mlrd. eurų – šalies gynybos reikmėms ir gynybos pramonės pajėgumams. Iki rugsėjo vidurio Europos Komisija jau buvo išmokėjusi 11,6 mlrd. eurų: 3,2 mlrd. eurų makrofinansinei paramai ir 8,4 mlrd. eurų gynybos pirkimams.
Derybų skubą didina prognozuojamas didelis Ukrainos biudžeto deficitas 2027 metais. Rusijos karui tęsiantis, auga tiek gynybos, tiek valstybės išlaikymo išlaidos.
Carney siekia stiprinti ryšius su Europos demokratijomis
Kanados ministro pirmininko Marko Carney iniciatyva siejama ne vien su parama Ukrainai. Otava taip pat siekia stiprinti ryšius su Europos demokratijomis ir mažinti didelę ekonominę priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
Kanada jau yra viena svarbių Ukrainos rėmėjų. Rugsėjo 10 dieną Kalgaryje, Kanados Albertos provincijos mieste, M. Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė „100 metų partnerystės deklaraciją“. Ja siekiama dvišalius santykius pakelti iki visapusiškos strateginės partnerystės lygio.
15min, remdamasis „Financial Times“, nurodė, kad ankstesnė Kanados karinė parama Ukrainai siekė 6,5 mlrd. Kanados dolerių. Tačiau oficialioje Otavos rugsėjo 10-osios suvestinėje skelbiama apie daugiau kaip 8,5 mlrd. Kanados dolerių įsipareigojimų karinei paramai ir daugiau kaip 750 mln. Kanados dolerių, skirtų Ukrainos atkūrimui bei rekonstrukcijai.
Lygiagrečiai Kanada ir ES svarsto Otavos prisijungimą prie Europos superkompiuterių infrastruktūros bei skaitmeninės prekybos susitarimą. Šie projektai išplėstų bendradarbiavimą dirbtinio intelekto ir kitų technologijų srityse.
Abi pusės taip pat siekia glaudinti ryšius prekybos, saugumo, reguliavimo, svarbiausiųjų žaliavų, energetikos, švariųjų technologijų, vizų ir finansų srityse.
Briuselis laukia konkrečių Kanados nuolaidų
ES pareigūnai perspėja Otavą nesitikėti, kad jai greitai bus suteiktas Norvegijai ar Šveicarijai prilygstantis statusas santykiuose su bendrija. Kanados lūkesčius jie ragina vertinti realistiškai ir pragmatiškai.
Iki Monrealio susitikimo Briuselis norėtų sulaukti ir konkrečių Otavos nuolaidų: mažesnių muitų europietiškam plienui bei aliuminiui ir švelnesnės „Pirk kanadietišką“ politikos.
Kanados galimybes greitai persiorientuoti riboja jos prekybos struktūra. Maždaug trys ketvirtadaliai šalies eksporto tenka JAV. 15min nurodo, kad Kanados ir JAV prekybos vertė siekia apie 620 mlrd. eurų, o Kanados prekyba su Europa 2025 metais sudarė apie 130 mlrd. eurų.
Kanados ir JAV prekybos derybos rugpjūtį žlugo. Po jų M. Carney pareiškė, kad puolama Kanada yra „karo padėtyje“. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras atmetė Otavos pateiktą įvykių versiją: jo teigimu, būtent Kanada iškėlė naujų reikalavimų ir atsitraukė nuo ankstesnių įsipareigojimų.
