Beveik pusė britų – 42 proc. – įsitikinę, kad musulmonai negali integruotis į britų visuomenę, o daugiau nei pusė mano, jog dėl „įvairovės“ nyksta šalies nacionalinis tapatumas. Tokias išvadas pateikia buvusios vyriausybės patarėjos ekstremizmo klausimais Saros Khan parengta ataskaita, perspėjanti, kad įsitikinimas, jog įvairovė yra žalinga, tapo „vyraujančiu požiūriu“.
Ką rodo ataskaita „Britanija įtampoje“
Ataskaitą „Britain Under Strain: The Broken Social Contract, Democratic Distrust and the Mainstreaming of Extremism“ („Britanija įtampoje: sulaužyta visuomeninė sutartis, nepasitikėjimas demokratija ir ekstremizmo įsitvirtinimas“) parengė Sara Khan, 2024 metais pasitraukusi iš pirmosios Jungtinės Karalystės kovos su ekstremizmu komisarės pareigų. 2021–2024 metais ji taip pat buvo nepriklausoma vyriausybės patarėja socialinės sanglaudos ir atsparumo klausimais.
Remiantis organizacijos „More in Common“ šį pavasarį atlikta 4 094 suaugusiųjų apklausa, 55 proc. gyventojų mano, kad Britanijos nacionalinis tapatumas nyksta dėl įvairovės. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų prisipažino esantys linkę pritarti nuomonei, kad ne baltaodžiai žmonės „niekada nebus tokie pat britai“ kaip baltaodžiai. Trečdalis (33 proc.) palaiko vadinamąją „remigraciją“, o 42 proc. mano, kad musulmonai negali integruotis – tarp partijos „Reform UK“ rėmėjų tokių yra 71 proc.
Sara Khan: langas veikti „nykstamai mažas“
Pristatydama ataskaitą S. Khan perspėjo, kad naujajam ministrui pirmininkui liko „nykstamai mažas“ laiko tarpas veiksmingai spręsti susiskaldymo ir neapykantos problemas. „Iššūkis, su kuriuo dabar susiduriame, yra rimtesnis ir giliau įsišaknijęs, nei tada, kai buvau kovos su ekstremizmu komisarė. Tai ne laikinas pasitikėjimo nuosmukis, o struktūrinė krizė dėl lėtinės institucijų erozijos“, – sakė ji.
Anot S. Khan, klausimas, ką reiškia būti britu ir kam priklauso šis tapatumas, tapo „tikra takoskyra, neapsiribojančia jokia viena politine stovykla, karta ar regionu“. Apklausa taip pat parodė, kad 61 proc. gyventojų mano, jog „visuomeninė sutartis“, kuria visuomenė pasitiki šalies institucijomis ir normomis, subyrėjo, o 28 proc. teigė, kad žmonės turėtų nepaisyti taisyklių ir institucijų, trukdančių pokyčiams. Ataskaitą kartu rengė ir Tony Blairo pasaulinių pokyčių instituto ekstremizmo politikos padalinyje dirbęs dr. Matthew Godwinas.
Musulmonų nuomonės ir grėsmingi ženklai
S. Khan pabrėžė, kad tokie požiūriai ryškiai kontrastuoja su pačių musulmonų apklausos rezultatais: 85 proc. britų musulmonų pasisako už integraciją, 88 proc. teigia jaučiasi patogiai bendraudami su kitų tikėjimų žmonėmis, o 85 proc. sako laisvai galintys praktikuoti savo religiją. Vis dėlto 64 proc. britų musulmonų mano, kad baltaodžiai „veikia prieš musulmonus“, 56 proc. tokį požiūrį taiko žydams, o 27 proc. teigė manantys, kad Holokaustas buvo „sugalvotas arba perdėtas“.
Ataskaitoje nurodoma, kad ekstremistines pažiūras išnaudoja ir skatina priešiškos valstybės bei kenkėjiški vidaus veikėjai. Per dvylikos mėnesių laikotarpį tyrėjai užfiksavo 1 784 kraštutinių dešiniųjų ir 225 islamistų surengtus renginius. Nors 80 proc. britų teigia, kad politinis smurtas niekada nepateisinamas, tarp 18–34 metų amžiaus žmonių tokį smurtą priimtinu laiko 29 proc.
„Tell Mama“: išvados „giliai neraminančios“
Prieš musulmonus nukreiptos neapykantos aukas remiančios ir smurtą stebinčios organizacijos „Tell Mama“ direktorė Iman Atta pavadino išvadas „giliai neraminančiomis“. „Remigracijos kalba naudojasi antimusulmoniškos ir kraštutinių dešiniųjų grupės, siekdamos įteigti, kad britų musulmonai piliečiai galiausiai turėtų tapti remigracijos proceso dalimi“, – sakė ji.
„Toks šališkas ir fanatiškas požiūris prieštarauja pamatinėms mūsų šalies vertybėms – teisės viršenybei ir sąžiningam žaidimui“, – teigė I. Atta ir įspėjo, kad laukia „neramus laikas“, jei vyriausybė rimtai nesiims problemos gilumo. Ataskaita paskelbta prieš dar šiemet numatytą Jungtinės Karalystės ekstremizmo ir demokratinio atsparumo centro (UKEDRC) atidarymą.
