Estija derasi su Prancūzija dėl galimybės prisijungti prie jos priešakinio branduolinio atgrasymo iniciatyvos, rugsėjo 14 dieną pranešė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas. Apie derybas jis paskelbė Europos Arkties aukščiausiojo lygio susitikime Suomijos šiaurėje esančiame Rovaniemio mieste.
Estijai reikia pajėgumų ir pasirengimo
K. Michalas pabrėžė, kad prie iniciatyvos negalima tiesiog prisijungti – norinti dalyvauti valstybė turi būti sukaupusi tam tikrų pajėgumų ir tinkamai pasirengusi.
Estijos premjeras kartu priminė, kad jo šalis jau yra saugoma NATO branduolinio skėčio. Pasak jo, Prancūzija taip pat remia Estijos nepriklausomybę šalyje dislokuotomis savo pajėgomis.
„Jei bendradarbiavimas branduolinėje srityje gali būti gilesnis, tikriausiai taip ir nutiks“, – sakė K. Michalas.
Prancūzijos karinės pajėgos prie NATO kovinės grupės Estijoje prisideda nuo 2017 metų. Nuo 2021-ųjų Prancūzijos daliniai nuolat dislokuojami Estijoje esančioje Tapos bazėje.
Suomija tapo dešimtąja iniciatyvos partnere
Estijos premjero pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai rugsėjo 14-ąją Suomija paskelbė prisijungianti prie Prancūzijos iniciatyvos. Ji tapo dešimtąja projekte dalyvaujančia Europos valstybe.
Iniciatyvos partnerės šiuo metu yra Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Estija į šį sąrašą kol kas neįtraukta.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad iniciatyva turėtų stiprinti Europos saugumą, didinti europiečių atsakomybę už savo gynybą ir padėti išvengti eskalacijos. Pasak jo, konkretus bendradarbiavimo turinys paaiškės vėliau, o kiekviena valstybė pati spręs, kaip dalyvauti.
Suomija taip pat nurodė, kad ši iniciatyva nepakeičia NATO branduolinio atgrasymo. Taikos metu branduolinių ginklų Suomijoje dislokuoti neketinama.
Prancūzijos prezidentas išlaikys sprendimo teisę
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priešakinio branduolinio atgrasymo iniciatyvą paskelbė 2026 metų kovą. Ji numato gilesnes strategines konsultacijas, bendras pratybas ir galimybę sąjungininkų teritorijoje laikinai dislokuoti Prancūzijos pajėgas, galinčias gabenti branduolinį ginklą.
Galutinis sprendimas dėl Prancūzijos branduolinio ginklo panaudojimo, taip pat jo planavimas ir vykdymas liktų išimtinai E. Macrono rankose. Prancūzijos prezidentas yra aiškiai nurodęs, kad iniciatyva partnerėms nesuteikia griežtos automatinės branduolinės garantijos ir nekeičia Prancūzijos gyvybinių interesų apibrėžimo.
Paryžius šį projektą laiko atskira, tačiau NATO branduolinę misiją papildančia priemone. Apie iniciatyvą buvo informuojamos Jungtinės Valstijos, o pats projektas koordinuotas su Jungtine Karalyste.
