Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje, remiantis suderintų vartotojų kainų indeksu (SVKI), siekė 5,6 proc. Tačiau beveik pusę šio rodiklio lėmė keli su energija ir transportu susiję kainų pokyčiai. Valstybės duomenų agentūros duomenų analizė, atlikta investuotojui.lt, parodė, kad energijos (šildymui ir vėsinimui) bei benzino ir dyzelino kainos kartu prie metinės infliacijos prisidėjo 2,445 procentinio punkto, o tai sudaro 43,7 proc. bendro infliacijos rodiklio.
Šildymo energija, turėjusi didžiausią įtaką, per metus pabrango 39,7 proc. ir prie infliacijos pridėjo 0,915 procentinio punkto. Benzino kaina išaugo 27,5 proc., prisidėdama 0,881 punkto, o dyzelino – 37,9 proc., su 0,649 punkto indėliu.
Įtraukus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, keturi su energija bei automobiliu susiję veiksniai paaiškina 2,738 procentinio punkto, arba 48,9 proc. visos infliacijos. Kiti pastebimi veiksniai, prisidėję prie kainų augimo, apėmė restoranus ir kavines, medienos kurą, elektrą bei cigaretes.
Maisto kainos judėjo priešinga kryptimi: maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc. Septynios maisto produktų grupės, tarp jų šviežia mėsa, mėsos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai, šviežios daržovės ir vaisiai, sviestas bei augalinis aliejus, bendrą infliaciją sumažino 0,602 procentinio punkto.
„Bendras 5,6 proc. skaičius gali klaidinti, jei žmogus mato atpigusią mėsą ar duoną ir svarsto, iš kur atsirado infliacija. Rugpjūtį atsakymas buvo labai koncentruotas: trys energijos ir degalų grupės sukūrė beveik 44 proc. viso kainų augimo. Tai taip pat paaiškina, kodėl skirtingi namų ūkiai infliaciją pajuto nevienodai – daug vairuojančio ar būstą kuru šildančio žmogaus asmeninis krepšelis nuo statistinio vidurkio gali smarkiai skirtis“, – teigė investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Pagal plačias vartojimo kategorijas, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus padidėjo 14,9 proc., o transporto – 13,4 proc. Šios kategorijos, atsižvelgiant į jų svorius, paaiškina apie 65 proc. bendro kainų augimo. Lietuvos galutinis 5,6 proc. infliacijos rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto (apie 70 proc.) aukštesnis už Eurostato skelbiamą išankstinį 3,3 proc. euro zonos rugpjūčio rodiklį.
Tyrime naudoti rugsėjo 9 d. paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenys ir oficialios atskirų prekių bei paslaugų grupių įtakos skaičiavimai. Palyginimas su euro zona remiasi rugsėjo 1 d. paskelbtu išankstiniu Eurostato įverčiu.
