2026 m. rugsėjo 14 d. pristatytas naujausias Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas rodo, kad per pastaruosius penkerius metus keičiasi ne tik atskirų medžiagų vartojimo mastas – keičiasi pats Lietuvos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žemėlapis.
Iki šiol politikos formuotojai, vertindami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, galėjo remtis tik 2021 m. duomenimis. Nauji rezultatai leidžia iš naujo įvertinti, kaip pasikeitė alkoholio, nikotino ir narkotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje.
„Matome kelis vienu metu vykstančius procesus: ilgalaikėje perspektyvoje mažėja alkoholio vartojimas, tačiau kai kurie rizikingo vartojimo rodikliai blogėja; sparčiai keičiasi nikotino gaminių rinka; gerokai padidėjo žmonių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus, dalis. Todėl šiandien svarbiausia ne vien tai, kuris rodiklis padidėjo, o kuris sumažėjo. Turime klausti, ar mūsų prevencijos, kontrolės, ankstyvosios intervencijos ir gydymo sistema keičiasi taip pat greitai kaip vartojimo įpročiai ir pati rinka“, – teigia Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pasak jo, šie duomenys ypač svarbūs rengiant naują Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo planą artimiausiam laikotarpiui. Jame turi atsispindėti dabartinė vartojimo realybė – elektroninės cigaretės, kintantis narkotikų prieinamumas, sintetinės psichoaktyviosios medžiagos, kelių medžiagų vartojimas, ankstyvosios intervencijos poreikis.
Alkoholio vartojimas mažėja, bet rizikingas vartojimas išlieka
Naujasis tyrimas patvirtina ilgalaikę alkoholio vartojimo mažėjimo tendenciją. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo 66,7 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų – 49,6 proc. Tačiau bent kartą per savaitę ar dažniau nesaikingai alkoholį 2026 m. vartojo 11,2 proc. gyventojų, kai 2021 m. tokių buvo 7,1 proc. Tai reiškia, kad mažiau vartojančių dar nebūtinai lemia mažesnę žalą.
Nikotino rinka pasikeitė, politika turi prisitaikyti
Pasikeitusi nikotino produktų rinka yra vienas ryškiausių tyrimo signalų. Tradicinė cigaretė nebėra vienintelis produktas. Tabako gaminius bent kartą gyvenime vartojo 73,3 proc. gyventojų. Elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų vartojo 14,7 proc., kaitinamojo tabako gaminius – 9,1 proc. gyventojų. Ypač ryškūs skirtumai matomi jaunesnėje 15–34 metų amžiaus grupėje, kur elektronines cigaretes bent kartą gyvenime buvo vartoję 51,4 proc.
Prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad rinka keičiasi greičiau nei teisėkūra, todėl politika, kuri reaguoja tik į jau išplitusį produktą, rizikuoja pavėluoti.
Narkotikų vartojimo patirtį turi beveik ketvirtadalis gyventojų
Didžiausias pokytis, lyginant su 2021 m., matomas narkotikų vartojimo rodikliuose. Bent kartą gyvenime narkotikus buvo vartoję 14,1 proc. Lietuvos gyventojų 2021 m., o 2026 m. tokių žmonių dalis siekia 24,2 proc. Per paskutines 30 dienų narkotikus vartojo 2,6 proc. gyventojų, palyginti su 1,6 proc. prieš penkerius metus.
Kanapės išlieka dažniausios, tačiau svarbus ir jų prieinamumas
Kanapės išlieka labiausiai paplitusi nelegali psichoaktyvioji medžiaga. Jas bent kartą gyvenime vartojo 20 proc. gyventojų. Svarbus signalas – ir suvokiamas prieinamumas: daugiau nei pusė gyventojų mano, kad kanapių galima gauti per 24 valandas, o 10,7 proc. jas laiko lengvai prieinamomis, o tai didesnis rodiklis nei 2021 m.
Narkotikų rinka tampa įvairesnė
Be kanapių, bent kartą gyvenime kokainą vartojo 3,6 proc. gyventojų, haliucinogeninius grybus – 3 proc., ekstazį – 2,9 proc., amfetaminą – 2,1 proc. Vis svarbesniu iššūkiu tampa sintetinės psichoaktyviosios medžiagos ir besikeičianti jų sudėtis, taip pat kelių medžiagų vartojimas vienu metu.
Vaikams ir jaunimui reikia ne tik draudimų
Ypatingo dėmesio reikia vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems svarbu suprasti, kur jie susiduria su pasiūla, ir kad sistema gebėtų pastebėti eksperimentavimą dar iki priklausomybės susiformavimo. Prevencija, ankstyvas atpažinimas, ankstyvoji intervencija, gydymas ir žalos mažinimas turi veikti kaip viena nuosekli sistema.
Prof. dr. S. Čaplinskas pabrėžia, kad naujasis tyrimas turi tapti pagrindu peržiūrėti, ar priklausomybių politika atitinka 2026 m. realybę. Priklausomybių politikos sėkmę reikia matuoti ne draudimų skaičiumi, o realiai sumažėjusia žala žmogui ir visuomenei.
