Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė pareiškimą, skirtą 18-osioms Rusijos karinės agresijos prieš Sakartvelą metinėms. Karas prasidėjo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ir, kaip primena ministerija, nusinešė šimtus gyvybių, atplėšė dalį Sakartvelo teritorijos, o tūkstančiai žmonių tapo perkeltais asmenimis savo šalies viduje ir iki šiol negali sugrįžti į namus. Lietuva reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir ragina tarptautinę bendruomenę toliau aktyviai siekti taikaus ir teisingo konflikto sprendimo, neatsisakant tikslo atkurti Sakartvelo teritorinį vientisumą.
Rusija neįgyvendina Šešių punktų susitarimo
URM pareiškime konstatuojama, kad praėjus aštuoniolikai metų nuo paliaubų Rusija taip ir neįvykdė vadinamojo Šešių punktų susitarimo – 2008 m. rugpjūtį tarpininkaujant Europos Sąjungai pasiektos ugnies nutraukimo formulės. Užuot laikiusis įsipareigojimų, teigia ministerija, Maskva savo imperines ambicijas tęsia agresija prieš Ukrainą.
Abchazija ir Cchinvalio regionas – du atskilę Sakartvelo regionai šalies šiaurėje, sudarantys apie 20 proc. tarptautiniu mastu pripažintos jos teritorijos – lieka de facto okupuoti Rusijos. Pasak URM, ten vykdoma „slenkanti agresija“: šių regionų socialinis, ekonominis ir karinis gyvenimas integruojamas į Rusiją, sistemingai įgyvendinama Maskvos politika, pažeidžiamos žmogaus teisės, nesudaromos sąlygos nei tarptautiniam padėties stebėjimui, nei nuo karo pabėgusiems kartvelams grįžti namo. Lietuva nepripažįsta nei okupacijos, nei vietinės administracijos ir kartu su partneriais ragina išlaikyti spaudimą Maskvai.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad Lietuva toliau remia Europos Sąjungos stebėjimo misijos (EUMM) veiklą Sakartvele bei kitų tarptautinių organizacijų pastangas. Ši civilinė ES misija įsteigta 2008 m. rugsėjo 15 d., stebėti padėtį pradėjo spalio 1 d.; joje dirbo per 200 civilių stebėtojų iš 25 ES valstybių, būstinė veikia sostinėje Tbilisyje, lauko biurai – Mcchetoje, Goryje ir Zugdidyje. Abchazijos ir Cchinvalio de facto valdžia misijos į kontroliuojamas teritorijas neįsileidžia, todėl stebėtojai dirba tik prie administracinių ribos linijų. Nuo 2013 m. Rusija vykdo šių linijų „borderizaciją“ – tveria tvoras ir spygliuotą vielą, kasa tranšėjas, stato sienos ženklus; Tbilisis tai vadina „slenkančia aneksija“. Šių metų liepą Ergnečio kaime prie Cchinvalio regiono ribos įvyko 133-asis Incidentų prevencijos ir reagavimo mechanizmo susitikimas.
Kiek žmonių žuvo ir neteko namų
Per penkias 2008 m. karo dienas, kaip skelbia Sakartvelo naujienų portalas „Civil.ge“, žuvo daugiau nei 200 šalies karių ir daugiau nei 300 civilių. Namus priverstinai palikti turėjo daugiau nei 135 tūkst. žmonių, o apie 26 tūkst. iš jų nebegalėjo grįžti dėl Rusijos karinio buvimo ir sunaikintų kaimų.
Pati metinių data Sakartvele lieka politiškai ginčytina: valdžia mini rugpjūčio 8-ąją, o opozicija ir dauguma tarptautinių partnerių – rugpjūčio 7-ąją, kai Rusijos pajėgos įžengė į šalį.
Kaip Maskva įformina Cchinvalio prijungimą
Europos Komisijos atstovė Anitta Hipper metinių proga pasmerkė tiek Rusijos įvykdytą separatistinių regionų pripažinimą, tiek šių metų gegužę sudarytą „gilesnio sąjungininkiško bendradarbiavimo“ susitarimą, pavadindama jį tarptautinės teisės pažeidimu. Šią sutartį 2026 m. gegužės 9 d. Kremliuje pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis Cchinvalio regiono de facto vadovas Alanas Gaglojevas. Dokumentas numato suderintą užsienio, gynybos ir saugumo politiką, bendrą ekonominę erdvę bei energetikos, transporto ir ryšių sistemų sujungimą, o Rusijos ir Cchinvalio regiono piliečiams suteikia teisę užimti pareigas vienas kito valstybės ir savivaldos institucijose. Analitikai tai vertina kaip de facto aneksijos įforminimą.
Birželio 23 d. A. Gaglojevas atsistatydino iš de facto prezidento pareigų ir perėjo dirbti patarėju į V. Putino administraciją. Laikinai regionui ėmė vadovauti Rusijos pilietis Maratas Kambolovas, birželio 16 d. patvirtintas de facto premjeru.
Vakarų sostinės ragina Rusiją vykdyti įsipareigojimus
Rugpjūčio 7 d. bendrą pareiškimą paskelbė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija – jos paragino Rusiją visiškai įvykdyti 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. prisiimtus įsipareigojimus ir pareiškė paramą EUMM misijai. NATO generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Kaukazui ir Vidurinei Azijai Kevinas Hamiltonas metinių proga pareiškė, kad Rusijos invazija ir po jos sekusi Sakartvelo teritorijų okupacija „šiandien yra tokia pat neteisėta ir nepriimtina, kaip ir 2008 metais“.
Lietuva ragina Tbilisį grįžti į europinį kelią
Tame pačiame pareiškime Lietuva kreipiasi ir į Sakartvelo valdančiuosius: ragina grįžti į demokratinį bei europinį kelią, atšaukti represinius įstatymus, paleisti neteisėtai įkalintus asmenis ir prisiminti, kad tikrasis priešas yra Rusija, o ne ES, europinės ateities siekianti pilietinė visuomenė ar opozicija.
Šis raginimas sutampa su padėtimi šalyje. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ 2025 m. priėmė „užsienio agentų“ ir kitus įstatymus, ribojančius pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir protestų veiklą. Šalies stojimo į ES procesas de facto sustojo 2024 m., kai lapkričio 28 d. premjeras Irakli Kobachidzė paskelbė derybas atidedantis iki 2028 m. pabaigos. Šių metų liepos 21 d. organizacija „Transparency International Georgia“ paskelbė 91 asmens sąrašą – tai žmonės, kuriuos ji laiko politiniais kaliniais pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos kriterijus.
