NATO oro policijos misija Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją, informuoja Lietuvos prezidentūra. Sprendimas priimtas liepos 7–8 dienomis Ankaroje, Turkijoje, vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
„Vienas iš esminių šio summit'o rezultatų yra tai, kad NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją. Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos“, – teigiama Eltai perduotame susitikime dalyvaujančio prezidento Gitano Nausėdos komentare.
Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro teigimu, esminis skirtumas tarp misijų slypi detalėse – įgaliojimuose, kurie suteikiami NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui (SACEUR) ir pilotams. Būtent tai, jo teigimu, užtikrins didesnį lankstumą ir greitesnę reakciją. Kartu ministras pažymėjo, kad eiliniai gyventojai greičiausiai nepastebės didelių matomų pokyčių dėl šio perėjimo.
Baltijos šalys misiją perkvalifikuoti į oro gynybos misiją siekė jau kelerius metus. Poreikis paaštrėjo į Baltijos oro erdvę vis dažniau patenkant kariniams dronams.
NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėta vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos ir Italijos kariai.
Dviejų dienų NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). JAV atstovai skelbė, kad Ankaros susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama pernai Hagoje vykusiame susitikime sutartų gynybos įsipareigojimų įgyvendinimo vertinimui.
Šiemet gynybai Lietuvos biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP, arba 4,79 mlrd. eurų. Šis finansavimas skirtas iki 2030 metų šalyje išvystyti nacionalinę diviziją, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
