Vyriausybė liepos 8 d. pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų planui, pagal kurį specialiai suburta darbo grupė atliks penkių skirtingų rūšių tyrimus, o vienas iš uždavinių – patikrinti hipotezę dėl galimos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos. Galutinį sprendimą dėl parengto plano dar turės priimti Seimas.
Penkių rūšių tyrimai ir jų tikslas
Plane numatyta, kad darbo grupė vykdytų istorinius ir šaltiniotyrinius, architektūrinius ir mūro, bioarcheologinius ir paleogenetinius, arkeologinius bei arkikatedros meno tyrimus. Pasak laikinosios ministrės pirmininkės patarėjos kultūros klausimais Ingridos Kutkienės, iki šiol arkikatedra dar nebuvo nuosekliai ir kompleksiškai tirta.
„Todėl arkikatedros bazilikos tyrimai prisidės prie moksliškai pagrįsto Lietuvos istorijos pažinimo – galėsime sėkmingiau kovoti su priešiškų valstybių skelbiama dezinformacija, Lietuvos istorijos menkinimu, iškraipymu ir klastojimu“, – Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo I. Kutkienė. Projekto dokumente nurodoma, kad rengdama planą darbo grupė konsultavosi su istorikais, archeologais, antropologais, architektais, geologais ir muziejų, bibliotekų bei Kultūros paveldo departamento atstovais.
Bendras kompleksinių tyrimų finansavimas 2027–2029 m. sudarytų apie 7,5 mln. eurų – atitinkamai 1,99, 2,44 ir 3,08 mln. eurų. Kultūros ministerijai pavesta koordinuoti Lietuvos valdovų panteono arkikatedroje įrengimą.
Bandomasis tyrimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų
Darbo grupė žada ištirti hipotezes dėl Vytauto Didžiojo palaidojimo vietų. Šiam tikslui pasiūlyta atlikti bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą. Kaip skelbiama, apie 35 tūkst. eurų kainuosiantis patikrinimo metodas pasirinktas siekiant užtikrinti kuo mažesnį poveikį arkikatedros vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo objektams.
Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis, tačiau į tyrimų grupę jis nebuvo įtrauktas. Jo teigimu, istorinio Lietuvos valdovo palaikai galėtų būti palaidoti mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje – tai jis viešai paskelbė gegužės 13 d. Dar balandį S. Poderis pranešė turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią katedros rekonstrukciją kartu su valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais galėjo būti rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai. Pasak jo, šie palaikai požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais ir tebebūti ten dabar, o jų identifikavimui reikėtų tartis su Ukrainos ekspertais.
Butauto atminimas Prahoje ir darbo grupės sudėtis
Užsienio reikalų ministerijai (URM) siūloma inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietos įamžinimą šv. Tomo katedroje Prahoje, Čekijoje. Šiam sprendimui darbo grupė pritarė išklausiusi Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje Rolando Kačinsko ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkų pateiktą informaciją.
Dar gegužę laikinosios premjerės Ingos Ruginienės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė kompleksiniams arkikatedros tyrimams vykdyti; jai vadovauja I. Kutkienė. Į grupę įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės ir prezidento kanceliarijų, Vilniaus arkivyskupijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų, Užsienio reikalų, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
