Pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai, trečiadienį, liepos 8 d., Seimo Audito komiteto pirmininku išrinktas Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Zuokas. Jo kandidatūrą dar turės patvirtinti visas Seimas – dėl to bus balsuojama kitą savaitę.
Zuokas žada sutelkti dėmesį į valstybės lėšų kontrolę
A. Zuokas teigė, kad naujose pareigose daugiausia dėmesio skirs valstybės lėšų naudojimo kontrolei ir jų panaudojimo efektyvumui.
„Audito komiteto pareiga – priversti valstybę skaičiuoti pinigus. Kiekvienas neefektyviai išleistas milijonas reiškia mažiau lėšų gynybai, sveikatos apsaugai ar švietimui“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tikslas paprastas – kad valdžia pradėtų atsakyti ne tik už tai, ar pinigai išleisti teisėtai, bet ir ar jie davė rezultatą.
A. Zuokas dirba Mišrioje Seimo narių grupėje, taip pat yra Seimo Antikorupcijos komisijos narys. Iki šiol Audito komitetui pirmininkavo „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.
Postų perdavimas siejamas su koalicijos pertvarka
Postų perleidimas susijęs su valdančiosios koalicijos pertvarka – iš valdančiųjų pasitraukė „Nemuno aušra“, o daugumą atkūrė prisijungusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kartu su Audito komitetu valdantieji Mišriai grupei siūlo perleisti ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko postą, kurį šiuo metu užima grupės narys Viktoras Fiodorovas.
Sprendimą siūlyti mišriosios grupės atstovą į postą paaiškino Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. Perdavimą grindė ankstesnis susitarimas, jog pirmąją kadencijos pusę komitetui vadovauja valdantieji, o antrąją – opozicijos atstovas; kadencijos vidurys bus pasiektas 2026 m. rudenį. Dar birželio 18 d. socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Audito komiteto vadovavimas turi atitekti opozicijai.
Mišrioje Seimo narių grupėje yra 8 nariai; opozicijos frakcijas sudaro 28 konservatoriai, 18 „Nemuno aušros“ narių ir 11 liberalų. Patį Audito komitetą sudaro septyni nariai: trys socialdemokratai bei po vieną konservatorių, „Nemuno aušros“, liberalų ir mišriosios grupės atstovą.
Opozicijos kritika
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikavo žingsnį teigdama, kad valdantieji taip siekia užsitikrinti papildomų mišriosios grupės balsų.
Zuoko politinis kelias ir „Veolia“ tyrimas
2024 m. spalį A. Zuokas su politine partija „Laisvė ir teisingumas“ dalyvavo Seimo rinkimuose. Antrajame ture, sulaukęs 48,52 proc. palaikymo sostinės Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje, jis įveikė konservatorių Vygintą Gasparavičių ir buvo išrinktas į parlamentą. Daugiamandatėje apygardoje jo vedamai partijai nepavyko perkopti 5 proc. kartelės – už ją balsavo 0,75 proc. rinkėjų.
2025 m. liepą Seimo Etikos ir procedūrų komisija, gavusi TS-LKD frakcijos skundą, pradėjo tyrimą dėl galimo A. Zuoko viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto svarstant „Veolia“ arbitražo klausimus Audito komitete. Skunde teigta, kad politikas nenusišalino ir aktyviai dalyvavo svarstant valstybės teisinių paslaugų išlaidas, nors Energetikos ministerija jį pačią buvo padavusi į teismą dėl „Veolia“ ginčo. Šis ginčas baigėsi 2025 m. taikos sutartimi – Prancūzijos bendrovė sutiko sumokėti Lietuvai 35 mln. eurų ir atsiimti tarptautinį arbitražinį ieškinį.
