JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Ukraina ir Rusija sutiko nebeatakuoti viena kitos energetikos objektų, „Penta“ taikomųjų politinių studijų centro vadovas Volodymyras Fesenko įvardijo dvi galimas tokio skubėjimo priežastis: šalys galėjo tik abstrakčiai pritarti dar nesuderintai JAV idėjai, o pats pareiškimas galėjo būti skirtas paveikti energijos kainas ir JAV vidaus politiką prieš Kongreso rinkimus.
Susitarimo sąlygos liko nesuderintos
D. Trumpas apie tariamą susitarimą paskelbė rugsėjo 14 dieną, tačiau nenurodė, kada jis turėtų įsigalioti, kiek laiko galiotų ir kokie konkretūs objektai būtų saugomi. Taip pat nebuvo paaiškinta, kas stebėtų, kaip abi kariaujančios šalys laikosi įsipareigojimų.
Rusija D. Trumpo paskelbto susitarimo iš karto oficialiai nepatvirtino. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas. Pasak jo, Kyjivas smūgius sustabdytų tik tuo atveju, jei partneriai užtikrintų, kad Maskva iš tikrųjų nebeatakuos Ukrainos kritinės infrastruktūros.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina nėra įsitikinusi Rusijos pasirengimu laikytis tokio susitarimo, todėl paprašė partnerių pateikti konkrečius pasiūlymus.
V. Fesenkos vertinimu, labiausiai tikėtina, kad Ukraina ir Rusija galėjo tik bendrais bruožais teigiamai įvertinti JAV pasiūlytą idėją, nors konkrečios derybos dėl jos sąlygų dar nebuvo surengtos. Analitikas esminiais neišspręstais klausimais įvardijo paliaubų mastą, saugomų objektų sąrašą ir instituciją, kuri prižiūrėtų susitarimo vykdymą.
„Penta“ centro vadovo teigimu, jeigu šalims buvo pateikta tik bendra energetikos paliaubų idėja, jos perspektyvos yra labai abejotinos.
Ankstesnis JAV bandymas žlugo
V. Fesenko priminė 2025 metų pavasarį JAV administracijos mėgintas surengti panašias dalines paliaubas. Tuomet amerikiečiai atskirai derėjosi su Rusija ir Ukraina, tačiau šalys nepasirašė bendro suderinto dokumento.
2025 metų kovą skelbta 30 dienų smūgių energetikos objektams pauzė turėjo prasidėti kovo 18-ąją. Vis dėlto Vašingtonas ir Kremlius skirtingai apibrėžė, kokiems objektams ji turėtų būti taikoma, o atsakomybės už galimus pažeidimus mechanizmas liko neaiškus.
Pasak V. Fesenkos, ši iniciatyva galiausiai žlugo Rusijai atsisakius ją įgyvendinti. Tuo metu abi kariaujančios šalys viešai kaltino viena kitą pažeidimais. Analitikas neatmetė, kad panaši padėtis gali pasikartoti ir dabar, jeigu nebus iš anksto suderintos aiškios sąlygos.
Dar rugsėjo 7 dieną V. Zelenskis sakė, kad JAV nagrinėja žiemos deeskalacijos idėjas, apimančias energetikos objektus, elektros infrastruktūrą, grūdų tiekimą, naftą ir dujas. Tačiau, anot Ukrainos prezidento, amerikiečiai tuomet nežinojo, ar pavyks suderinti abiejų šalių interesus.
Pareiškimą galėjo paskatinti JAV rinkimai ir degalų kainos
Antroji V. Fesenkos iškelta versija susijusi su 2026 metų lapkritį vyksiančiais JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimais, per kuriuos D. Trumpo Respublikonų partijai, analitiko vertinimu, gali kilti rimtų sunkumų.
V. Fesenko mano, kad D. Trumpas galėjo tikėtis, jog vien paskelbimas apie paliaubas sumažins naftos arba degalų kainas ir taip pagerins respublikonų padėtį prieš rinkimus. Analitiko vertinimu, JAV prezidentui pareiškimo poveikis šalies vidaus politikai gali būti svarbesnis už tai, ar energetikos paliaubos iš tiesų įsigalios ir bus ilgalaikės.
Dieną prieš paskelbdamas apie tariamą susitarimą, rugsėjo 13-ąją, D. Trumpas paragino V. Zelenskį nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir kitos dyzelino gamybos bei tiekimo infrastruktūros.
JAV prezidentas tvirtino, kad pasaulines dyzelino kainas daugiausia kelia Rusijos karas prieš Ukrainą, o ne karas su Iranu. Rugsėjo 11 dieną vidutinė dyzelino kaina Jungtinėse Valstijose buvo perkopusi rekordinius 6 dolerius už galoną.
Naujienų agentūra AP pažymėjo, kad pasaulinį dyzelino stygių lėmė ne vien Ukrainos smūgiais pažeista Rusijos naftos perdirbimo sistema. Prie jo taip pat prisidėjo dėl karo su Iranu sutrikęs naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį – svarbų jūrų kelią tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros.
