Lietuva, rengdamasi 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, sieks aktyvaus nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir piliečių dalyvavimo. Tai rugsėjo 14 d. užsienio reikalų viceministrė Lina Rukštelienė aptarė su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prezidentu Cillianu Lohanu.
Per susitikimą daugiausia dėmesio skirta Lietuvos pirmininkavimo prioritetams ir bendradarbiavimui su EESRK – ES patariamąja institucija, atstovaujančia darbdavių, darbuotojų ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms.
Rukštelienė pabrėžė, kad pilietinės visuomenės įtraukimas bus svarbi sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo dalis. Pasak jos, glaudus Lietuvos institucijų ir EESRK bendradarbiavimas bus reikalingas tiek rengiantis pirmininkavimui, tiek jį įgyvendinant.
Viceministrės teigimu, Lietuvos pilietinės visuomenės ir nevyriausybinės organizacijos, ypač veikiančios regionuose, telkia bendruomenes ir didina visuomenės atsparumą. Jų vaidmuo neapsiriboja pirmininkavimu – šios organizacijos kasdien stiprina demokratiją ir puoselėja europines vertybes.
Svarbiu pasirengimo etapu Rukštelienė pavadino 2026 m. lapkritį Vilniuje numatytą EESRK Biuro vizitą. Per jį Lietuva ketina pristatyti savo pirmininkavimo prioritetus ir sustiprinti bendradarbiavimą su komitetu.
Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai perims iš Airijos, o vėliau perduos Graikijai. Šių trijų valstybių bendros 18 mėnesių programos kryptys – laisva ir demokratiška, stipri ir saugi bei klestinti ir konkurencinga Europa.
Susitikime taip pat aptartas Lietuvos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Jis prisideda prie Ukrainos pilietinės visuomenės gebėjimų ir atsparumo stiprinimo.
Lohanas EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prezidentu išrinktas 2025 m. spalį, o jo kadencija truks iki 2028 m. balandžio. Jo vadovaujama 110 narių grupė atstovauja ekonominėms, pilietinėms, profesinėms ir kultūros organizacijoms bei padeda jų atstovams pasiekti ES sprendimų priėmėjus. Grupė daugiausia dėmesio skiria taikai, demokratijai, atsparioms bendruomenėms ir reguliariam pilietiniam dialogui.
