Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad Lietuvos tarnybos ir sąjungininkai laiku bei tinkamai sureagavo į rugsėjo 15-osios naktį iš Baltarusijos įskridusį droną. Apie 00.20 val. jį numušė iš Šiaulių aviacijos bazės pakilę NATO misiją vykdantys Italijos naikintuvai – tai pirmas atvejis, kai virš Lietuvos droną sunaikino naikintuvai.
Dronas numuštas Kaišiadorių rajone
R. Kauno teigimu, radarų duomenys ir kiti techniniai indikatoriai leido į Lietuvos oro erdvę įskridusį objektą identifikuoti kaip droną ir nuspręsti, kad jį būtina neutralizuoti. Ministras pabrėžė, kad gyventojai buvo informuoti laiku, o operacija įvykdyta sklandžiai.
Iš pradžių skelbta, kad dronas galėjo būti numuštas ties Navasiolkų kaimu Alytaus rajone. Tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) vėliau patikslino, kad tai įvyko ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kauno marių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Drono nuolaužos buvo rastos, teritorija aptverta ir saugoma. Įvykio vietoje dirbo Karo policija ir Lietuvos policija, buvo įvestas planas „Skydas“, taikomas kilus įtarimų dėl sprogmenų.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad yra didelė tikimybė, jog dronas turėjo sprogstamąjį užtaisą. Vis dėlto pagal surinktas nuolaužas dar nebuvo galima nustatyti, ar tai buvo kovinis bepilotis orlaivis.
Pirminiais oficialiais duomenimis, žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.
Perspėjimai pasiekė Vilniaus ir Kauno regionų gyventojus
Pirminiais duomenimis, dronas Lietuvos teritorijoje išbuvo apie pusvalandį. Jis buvo aptiktas ties Trakų rajonu ir per Lentvario apylinkes judėjo vakarų kryptimi.
Po vidurnakčio perspėjimai pirmiausia išsiųsti Vilniaus miesto ir rajono, Trakų bei Elektrėnų gyventojams. Dronui skrendant toliau, jie pasiekė ir Kauno apskrities gyventojus. Žmonės buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių rekomendacijų.
Buvo paskelbtas geltonas, o ne raudonas pavojaus lygis. Pasak V. Vitkausko, raudonas signalas naudojamas tada, kai pavojus, kad dronas trenksis ar kris, tampa neišvengiamas.
„Alfa.lt“ ir ELTA skelbė apie nežymiai vėlavusius reisus iš Antalijos, Reikjaviko ir Varšuvos. Lietuvos oro uostus citavusios „Verslo žinios“ nurodė du nežymiai vėlavusius skrydžius – iš Antalijos ir Reikjaviko.
Su darbo vizitu Suomijoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo NATO personalui už operatyvią reakciją. Jis pareiškė, kad Lietuva kartu su sąjungininkais gins savo oro erdvę.
Tyrimas aiškinsis drono kilmę ir paskirtį
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad dronas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos bepilotis orlaivis. Tačiau jis neatmetė ir galimybės, kad dronas į Lietuvos teritoriją paleistas tyčia.
Pasak D. Matulionio, Baltarusija pastaruoju metu Lietuvos apie tokius oro erdvės incidentus neperspėja. Galutinę drono kilmę, paskirtį ir skrydžio tikslą turės nustatyti tyrimas.
R. Kaunas incidentą susiejo su intensyviu Rusijos karu Ukrainoje. Ministro teigimu, Rusijos nenoras sėsti prie taikos derybų turi įtakos Baltijos regiono saugumui. Po incidento jis susisiekė su Lenkijos gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu. Ministrai sutarė kartu telkti pajėgas ir aiškintis dronų incidentų aplinkybes.
Rugsėjo 16 d. G. Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybą Lietuvos oro gynybos vystymo klausimams aptarti.
Tai buvo ne pirmas pastarųjų mėnesių perspėjimas dėl galimo oro pavojaus. Rugsėjo 13 d. pietryčių Lietuvoje geltonas signalas galiojo apie 38 minutes, tačiau NATO naikintuvai nustatė, kad radarų atžymą sukėlė paukščių būrys. Anksčiau tą pačią dieną ties Varėna užfiksuotas kitas objektas kirto Lietuvą ir nuskrido į Rusijos Kaliningrado sritį, bet dėl duomenų trūkumo pavojus nebuvo paskelbtas.
Birželio 13 d. taikinys, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, vėliau identifikuotas kaip meteorologinis balionas. Gegužės 21 d. pranešta apie du dronus, o gegužės 20 d. Vilniaus apskrityje pirmą kartą atkurtos Lietuvos istorijoje paskelbtas raudonas grėsmės lygis.
