Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 3 dieną pareiškė nematantis scenarijaus, dėl kurio šiuo metu reikėtų skelbti papildomą mobilizaciją karui prieš Ukrainą. Kalbas apie naują šaukimą jis pavadino prieš Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus suplanuota priešo informacine operacija.
Putinas tikina, kad karių pakanka
Putinas apie galimą mobilizaciją kalbėjo atsakydamas į moderatoriaus klausimą Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje. Pasak jo, tokiais pranešimais esą siekiama paveikti rugsėjį vyksiančių Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimų rezultatą.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad šalies gyventojai į karą eina savanoriškai ir savo noru pasirašo sutartis su kariuomene. Anot jo, Rusijos pajėgoms personalo netrūksta, nors Putinas pripažino, kad karo veiksmai yra sunkūs ir kelia daug problemų.
Jis taip pat teigė, kad Ukrainoje žmonės į frontą siunčiami prievarta, todėl jų motyvacija esanti menka, o dezertyrų skaičius – didelis. Putino tvirtinimu, Ukrainoje dėl dezertyravimo oficialiai pradėta daugiau kaip 300 tūkst. baudžiamųjų bylų, o tikrasis dezertyrų skaičius esą siekia bent 500 tūkstančių. Nepriklausomų įrodymų šiems skaičiams Rusijos prezidentas nepateikė.
Putinas galimą naują mobilizaciją neigė ir rugsėjo 1 dieną Kirgizijos sostinėje Biškeke surengtoje spaudos konferencijoje. Tuomet tokius pranešimus jis vadino „visiška nesąmone“ ir informacine ataka prieš Rusiją.
Panašiai kalbėjo ir kiti aukšti Rusijos pareigūnai. Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugpjūčio 28 dieną teigė, kad valstybei pakanka savanoriškai sutartis pasirašančių karių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugpjūčio 25 dieną pranešimus apie rengiamą mobilizaciją vadino Ukrainos valdžios skleidžiamomis „informacinėmis antimis“, kuriomis esą mėginama destabilizuoti padėtį Rusijoje.
Ukrainos žvalgyba skelbia apie 600 tūkst. žmonių scenarijų
Ukrainos karinė ir užsienio žvalgyba rugpjūčio 27 dieną paskelbė turinti duomenų, kad Rusijos generalinis štabas parengė papildomos 600 tūkst. žmonių mobilizacijos scenarijų. Pagal jį 2026 ir 2027 metais būtų mobilizuota po 300 tūkst. žmonių.
Ukrainos žvalgybos teigimu, mobilizuotaisiais pirmiausia būtų papildyti prieš Ukrainą kovojantys daliniai ir naujai formuojamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalys.
Kyjivo vertinimu, nuo 2026 metų sausio iki liepos Rusijos pajėgos neteko apie 240 tūkst. žmonių, iš jų bent 140 tūkst. – negrįžtamai. Per tą patį laikotarpį pagal sutartis esą užverbuota mažiau nei 232 tūkst. karių. Tai Ukrainos žvalgybos pateikti skaičiai.
Ji taip pat skelbė, kad verbavimo sunkumai ryškiausi Rusijos Oriolo ir Vladimiro srityse bei Šiaurės Kaukazo Dagestano respublikoje. Kurgano srityje esą įvykdoma tik 57–69 proc. mėnesio verbavimo plano, o Volgogrado srityje galimų sutartininkų sumažėjo 40 proc., palyginti su 2025 metais.
Kyjivo duomenimis, Rusijoje jau įdiegta elektroninių mobilizacijos šaukimų sistema, rengiami papildomi apribojimai šaukiamiems asmenims, o iki liepos pabaigos šalies įmonėse paskelbta daugiau kaip 2,5 tūkst. darbo vietų mobilizacijos ir karinės apskaitos padaliniams.
Ukrainos žvalgyba vertino, kad sprendimas dėl mobilizacijos galėtų būti priimtas po rugsėjo 18–20 dienomis numatytų Valstybės Dūmos rinkimų. Būtent tokį scenarijų Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai viešai neigia.
Ankstesnę „dalinę mobilizaciją“ Putinas paskelbė 2022 metų rugsėjo 21 dieną, po virtinės Rusijos nesėkmių Ukrainos mūšio lauke.
