Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, rugsėjo 11-ąją, pareiškė, kad Europos valstybių karinio kontingento dislokavimą Ukrainoje Maskva laikytų karu tarp Europos ir Rusijos.
Putinas apkaltino Europą stumiant šalis į karą
V. Putinas tvirtino, kad Europa esą „stumia savo šalis į karą su Rusija“. Kartu jis pareiškė, jog Maskva neturi pagrindo konfliktuoti su Europa, nes, anot jo, visi prieštaravimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo.
Apie šiuos pareiškimus pranešė naujienų portalas „RBC-Ukraine“, rėmęsis Rusijos valstybine propagandine žiniasklaida.
Koalicija karius siųstų tik nutraukus ugnį
V. Putino pareiškimas nuskambėjo maždaug 35 Ukrainą remiančioms valstybėms priklausančiai „Norinčiųjų koalicijai“ rengiant galimas pokario saugumo garantijas.
Per 2025 metų rugsėjo 4 dieną Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vykusią konferenciją 26 valstybės oficialiai įsipareigojo prisidėti prie Ukrainos saugumą užtikrinsiančių pajėgų. Jų indėlis galėtų apimti karių dislokavimą Ukrainoje arba pajėgų veiklą sausumoje, jūroje ir ore, tačiau tik įsigaliojus patikimam ugnies nutraukimui ar sudarius taikos susitarimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad šių pajėgų tikslas nebūtų kariauti su Rusija. Jos nebūtų siunčiamos į fronto liniją ir turėtų atgrasyti Maskvą nuo naujos agresijos.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vadovauja daugianacionalinių pajėgų projektui. 2026 metų sausį abi šalys kartu su Ukraina pasirašė ketinimų deklaraciją dėl jų dislokavimo sudarius taikos susitarimą. Pajėgos turėtų vykdyti atgrasymo užduotis, mokyti Ukrainos karius, prisidėti prie planavimo ir padėti atkurti šalies ginkluotųjų pajėgų pajėgumus.
Koalicija rengiasi patikrinti pajėgų pasirengimą
Liepos 24 dieną britų generolas leitenantas Tomas Batemanas perėmė vadovavimą „Daugianacionalinėms pajėgoms Ukrainai“ jų operaciniame štabe Paryžiuje. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, pasiekus taiką šios pajėgos padėtų užtikrinti saugesnę Ukrainos oro ir jūrų erdvę bei atkurti sausumos pajėgas, o Kyjive būtų įsteigtas jų štabas.
Po rugpjūčio 24 dieną Kyjive ir nuotoliu surengto koalicijos lyderių susitikimo dar kartą patvirtinta, kad pajėgos būtų dislokuotos tik patikimai nutraukus karo veiksmus ir susitarus dėl platesnių politiškai bei teisiškai įpareigojančių garantijų.
E. Macronas taip pat paskelbė, kad spalį–lapkritį numatytos plataus masto bendros koalicijos pratybos. Per jas ketinama patikrinti daugianacionalinių pajėgų pasirengimą veikti pasibaigus karo veiksmams.
Būsimos pajėgų grupės dydis, sudėtis, konkrečių šalių indėlis ir reagavimo į galimus paliaubų pažeidimus taisyklės kol kas nepaskelbti. Lietuvos krašto apsaugos ministerija dar 2025 metų rugsėjį nurodė, kad Lietuva būtų pasirengusi dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje, jeigu Rusija nutrauktų ugnį, o sąjungininkai susitartų dėl saugumo garantijų Kyjivui.
