Laikinasis valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovas Arūnas Rumskas teigia, kad geležinkeliais saugu naudotis ir dabar, nepaisant suplanuotų didelių investicijų į saugumą po dviejų gegužės pradžioje įvykusių traukinių avarijų.
Pasak A. Rumsko, iki 2030-ųjų imtinai geležinkelių ir kelių infrastruktūros modernizavimui prireiks apie 800 mln. eurų investicijų. „Suma yra įspūdinga, labai didelė, bet kalbame ir apie laikotarpį pakankamai ilgą, išdėliojus tas investicijas pamečiui manome, kad tai pavyks įgyvendinti“, – žurnalistams sakė laikinasis LTG vadovas. Trumpuoju laikotarpiu, 2026–2027 m., infrastruktūrai numatoma skirti apie 40 mln. eurų. Tikimasi, kad finansavimą iš biudžeto skirs valstybė, o dalį poreikio planuojama padengti iš vidinių bendrovės lėšų.
A. Rumskas pabrėžė, kad investicijų poreikis nereiškia, jog šiuo metu keliauti pavojinga. „Nereiškia, kad tuos penkerius metus naudotis geležinkeliu yra nesaugu, tiesiog tuos penkerius metus taip pat turėsime turėti papildomos kontrolės, galbūt tam tikrose vietose turėsime papildomus eismo ribojimus“, – kalbėjo jis.
Abiejų avarijų geležinkelio infrastruktūrai padaryta žala, įskaitant žalą reputacijai, preliminariais duomenimis siekia daugiau nei 11,5 mln. eurų. Vien remonto darbų Gudžiūnuose kaina vertinama apie 8 mln. eurų.
Gegužės 1-osios ankstų rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai. LTG atlikto vidinio tyrimo duomenimis, avariją lėmė ašidėžės defektas ir vėlesnis jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKP). Galimos techninio defekto priežastys išskiriamos trys – vagono pažeidimas jį kraunant, mechaninis pažeidimas arba netinkamai atlikti techninės priežiūros darbai, tačiau, anot A. Rumsko, konkrečios priežasties nustatyti nepavyks. „Negalime pasakyti, kodėl tai įvyko“, – sakė jis.
Gegužės 2-osios naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Šios avarijos priežastimi įvardyti geležinkelio stoties budėtojo veiksmai, t. y. „žmogiška klaida“.
Kauno apygardos prokuratūra gegužės 4 d. dėl abiejų avarijų pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamojo kodekso 278 straipsnį dėl netinkamos transporto priemonių ar kelių priežiūros ir remonto. Avarijų saugos tyrimus toliau vykdo Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Reaguodama į incidentus, LTG parengė trumpalaikių ir ilgalaikių saugumo priemonių planą, kuris pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje (NSGK); planą jai pateikė susisiekimo ministras Juras Taminskas. Trumpalaikės priemonės apima papildomas riedmenų patikras, veikimo algoritmų peržiūrą, papildomų kontrolės grandžių diegimą ir darbuotojų instruktažus. Ilgalaikės priemonės orientuotos į sistemos modernizavimą – kelių ir kritinės infrastruktūros atnaujinimą, signalizacijos bei valdymo sistemų modernizavimą, RAKP plėtrą ir europinės vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos diegimą.
Po gegužės avarijos atstatytame Gudžiūnų ruože sumontuoti ilgabėgiai, o birželio pabaigoje planuota atkurti ankstesnį iki 120 km/val. greitį. A. Rumskas pripažino, kad artimiausius penkerius metus prireiks papildomos kontrolės, o tam tikrose vietose galimi papildomi eismo ribojimai.
