Vasara yra vienas aktyviausių taros grąžinimo laikotarpių. Šią vasarą Lietuvos gyventojai grąžino daugiau kaip 225 mln. užstato pakuočių, o daugiau nei 97 mln. jų sugrįžo per taromatus prie lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių. Tai sudaro beveik 43 proc. visos šią vasarą Lietuvoje grąžintos taros.
„Maximos“ Tvarumo skyriaus vadovė Gabrielė Zabelskytė sako, kad vasaros sezoniškumas taromatų statistikoje matomas jau ne vienus metus – vasaros mėnesiais taros grąžinama vidutiniškai trečdaliu daugiau nei kitais metų mėnesiais.
„Šiemet vasarą į taromatus prie mūsų parduotuvių grąžintos taros kiekis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo maždaug 7 proc. Įdomu ir tai, kad vasaros sezoniškumas matomas ne tik pagal mėnesius, bet ir savaitės dienas – daugiausia taros gyventojai grąžina sekmadieniais. Tikėtina, kad savaitės pabaigoje į taromatus atkeliauja ir per savaitgalio išvykas ar poilsį gamtoje susikaupusios pakuotės“, – sako G. Zabelskytė.
Šios vasaros pikas – liepą
„Maximos“ duomenimis, aktyviausias šios vasaros mėnuo buvo liepa, kai į taromatus prie tinklo parduotuvių pristatyta daugiau nei 34 mln. pakuočių. Birželį jų grąžinta apie 30 mln., o rugpjūtį – apie 33 mln. Palyginimui, pernai per visus tris vasaros mėnesius jų buvo grąžinta apie 90 mln.
Augimą visos šalies mastu fiksuoja ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Organizacijos duomenimis, šią vasarą Lietuvoje grąžinta beveik dešimtadaliu daugiau užstato pakuočių nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Vasara yra vienas daugiausiai taros surenkančių sezonų. Šių metų rezultatai rodo, kad gyventojai užstato pakuotes grąžina dar aktyviau, o auganti surinkimo apimtis reiškia ir daugiau pakuočių, kurios gali būti sugrąžintos į rinką kaip žaliava“, – sako USAD Klientų aptarnavimo vadybininkė Kristina Archipovaitė-Sirotkienė.
Pasak „Maximos“ Tvarumo skyriaus vadovės, šie skaičiai parodo, kad taros grąžinimas gyventojams yra tapęs įprasta kasdienybės dalimi.
Užstatą vis dažniau perkelia į „Ačiū“ kortelę arba skiria paramai
Keičiasi ne tik grąžinamos taros kiekiai, bet ir tai, kaip pirkėjai pasirenka panaudoti už pakuotes atgautą užstatą. „Maximos“ duomenimis, lyginant tą patį sausio–rugpjūčio laikotarpį, į „Ačiū“ kortelę perkeliama taromatų kvitų vertės dalis nuosekliai auga: 2024 m. ji siekė 14 proc., 2025 m. – 17 proc., o šiemet – jau 20 proc.
„Matome, kad galimybė užstatą iškart perkelti į „Ačiū“ kortelę pirkėjams tampa vis įprastesnė. Šiemet į ją pervedamas jau kas penktas susigrąžinto užstato euras. Tai patogi alternatyva taromato kvitą panaudoti atsiskaitant kasoje ar užstatą atsiimti grynaisiais“, – pasakoja G. Zabelskytė.
Grąžinus užstato pakuotes galima rinktis ir dar vieną galimybę – atgautą sumą skirti paramai. Pasak K. Archipovaitės-Sirotkienės, USAD kuruojamose paramos iniciatyvose gyventojai šia galimybe naudojasi vis aktyviau.
„Lygindami praėjusių ir šių metų sausio–rugpjūčio laikotarpius matome, kad aukojamos sumos didėja, o gyventojai vis dažniau renkasi paspausti aukojimo mygtuką. Tai matome USAD kuruojamose paramos iniciatyvose, skirtose „Blue/Yellow“ ir „Sengirės fondui“, – pastebi K. Archipovaitė-Sirotkienė.
Grąžinta pakuotė tampa nauja žaliava
Pasak „Maximos“ Tvarumo skyriaus vadovės G. Zabelskytės, prekybos tinklo vaidmuo šioje grandinėje – užtikrinti, kad dideli pakuočių srautai būtų sklandžiai surenkami ir perduodami toliau.
Taromate atsidūrusios pakuotės savo kelio tuo neužbaigia. Iš taromatų ir rankinio surinkimo vietų jos keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur yra suskaičiuojamos ir išrūšiuojamos. Vėliau pakuotės perduodamos perdirbėjams.
„Grąžintos gėrimų pakuotės tampa žaliava naujiems produktams – iš jų gali būti gaminamos naujos pakuotės, tekstilės gaminiai ir kiti produktai. Taip praktiškai veikia žiedinės ekonomikos principas: panaudotos medžiagos grįžta į apyvartą ir yra panaudojamos dar kartą“, – paaiškina K. Archipovaitė-Sirotkienė.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
