Rusijos mokytojams nurodyta daugiau dėmesio skirti mokiniams, kurie nesutinka su per užsiėmimus siūlomomis „vertybinėmis nuostatomis“, vengia diskusijų ar užduoda provokuojančius klausimus. Rugsėjo 12 dieną apie šį reikalavimą pranešęs „15min“ jį apibūdino kaip griežtą Kremliaus nurodymą.
Anketoje klausiama apie nepritarimą ir provokuojančius klausimus
Rekomendacijos parengtos 2026–2027 mokslo metams, Rusijoje prasidėjusiems rugsėjo 1 dieną. Oficialų 33 puslapių dokumentą parengė Rusijos valstybinis Vaikystės, šeimos ir ugdymo tyrimų institutas. Jo autorės – Jelena Loseva, Olga Doremidova, Olga Milkevič ir Natalija Babarykina.
Mokytojo anketoje tiesiogiai klausiama, ar mokiniai demonstravo „vertybinių nuostatų nesupratimą arba nepritarimą“ ir kaip tokios situacijos buvo išspręstos. Pedagogams taip pat rekomenduojama stebėti, ar dauguma vaikų įsitraukė į dialogą, ar buvo mėginimų išvengti temos, ar skambėjo provokuojantys klausimai ir ar pavyko sudominti pasyvius mokinius.
Mokytojai turi įvertinti ir bendrą užsiėmimo atmosferą – ar ji buvo grįsta pasitikėjimu, įtempta arba abejinga. Anketoje klausiama, kaip buvo sprendžiami aptariant vertybinius klausimus kilę konfliktai, ar gerbta kiekvieno mokinio nuomonė ir ar pedagogas tinkamai reagavo į netikėtus klausimus bei replikas.
Dokumente savianalizė po kiekvieno užsiėmimo įvardijama kaip privalomas mokytojo profesinės refleksijos elementas. Ji turėtų padėti nustatyti kilusius sunkumus ir suplanuoti, kaip koreguoti tolesnius užsiėmimus.
Mokyklos pačios pasirinks stebėjimo būdus
Sistemiškai vertinti kursą rekomenduojama du kartus per metus – atliekant pradinį ir baigiamąjį pjūvius. Einamąją refleksiją pedagogas turėtų atlikti po kiekvieno užsiėmimo.
Mokinių vertybinių orientacijų ir asmeninių rezultatų raidą siūloma stebėti nerašant pažymių. Tam rekomenduojamas pedagoginis stebėjimas, nebaigtų sakinių metodas, projekcinės metodikos ir mokinių darbų analizė.
Konkrečias diagnostikos priemones, terminus ir už duomenų rinkimą atsakingus darbuotojus nustatys pati mokykla. Ši užduotis gali būti patikėta psichologui, direktoriaus pavaduotojui ugdymui arba klasių vadovams. Administracijai skirtoje anketoje siūloma tikrinti, ar mokiniai domisi užsiėmimais, užduoda klausimus, reiškia savo nuomonę ir ar pastebima teigiama jų vertybinių orientacijų raida.
Kursas „Pokalbiai apie tai, kas svarbu“ dokumente apibrėžiamas kaip priemonė Rusijos pilietinei tapatybei, patriotizmui, pagarbai tėvynei ir pasirengimui ginti jos interesus formuoti. Kiekvienai klasei rekomenduojama skirti bent vieną akademinę valandą per savaitę.
Rugsėjo 7 dieną Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas Maskvos 1231-ojoje mokykloje pradėjo atnaujintą kurso sezoną. Jis paskelbė, kad 6–11 klasių mokiniams ir profesinių mokyklų pirmakursiams bus rodomi biografiniai filmai apie Rusijos istorines asmenybes. Ministerijos duomenimis, šiems mokslo metams parengtos 28 unikalios temos, o naujos metodinės rekomendacijos išsiųstos Rusijos regionams.
Faktų tikrintojai neigia, kad liepta kurti mokinių dosjė
Rusijos faktų tikrinimo platforma „Lapsha Media“ užginčijo teiginį, kad rekomendacijomis nurodoma sekti nesutinkančius mokinius. Platformos teigimu, dokumente nėra reikalavimo sudarinėti tokių vaikų sąrašus ar dosjė, o anketa skirta mokytojo savirefleksijai ir užsiėmimų veiksmingumui vertinti.
Pačiose rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad savianalizė nėra mokinių vertinimo priemonė. Deklaruojamas jos tikslas – nustatyti užsiėmimų ugdomąjį poveikį, tobulinti mokymo metodiką ir stebėti asmeninius rezultatus.
