Estijos pareigūnai nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi siųsti tankus ir karius per sieną į Narvą – apie 53 tūkst. gyventojų turintį pasienio miestą šalies šiaurės rytuose. Vis dėlto Talinas ruošiasi sabotažui, dezinformacijai ir kitoms provokacijoms, o dalis Narvos gyventojų pripažįsta jaučiantys netoliese vykstančio karo grėsmę.
Narva tapo galimo NATO išbandymo simboliu
Narva yra ypatingai jautrioje vietoje: mieste dauguma gyventojų kalba rusiškai, o maždaug trečdalis turi Rusijos, o ne Estijos pilietybę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra apibūdinęs Narvą kaip istoriškai Rusijai priklausančią žemę.
Miestas minimas ir vokiečių politologo Carlo Masalos knygoje „Jei laimės Rusija“, kurios leidimas anglų kalba pasirodė 2026 metų sausio 6 dieną. Joje kuriamas hipotetinis 2028 metų scenarijus: Rusija užima Narvą bei Estijai priklausančią Hijumos salą ir taip mėgina patikrinti, ar NATO vykdys kolektyvinės gynybos įsipareigojimą.
„Daug žmonių sako: „Narva – kita“ Rusijos karinių taikinių sąraše“, – sakė buvusi Estijos vidaus reikalų ministrė ir tris kartus Narvos merė Katri Raik. Anot jos, mieste jaučiama, kad karas yra arti, tačiau gyventojams belieka tęsti įprastą gyvenimą.
Nepaisydami tokių nuogąstavimų, Estijos pareigūnai teigia nematantys pasirengimo plataus masto puolimui. Jų vertinimu, Rusijos pajėgos pernelyg įklimpusios Ukrainoje, kad galėtų atverti dar vieną frontą.
„Turime atidžiai stebėti, turime būti pasirengę bet kokioms realioms provokacijoms. Bet plataus masto karinė agresija prieš NATO? Skaičiai nesutampa“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Rugpjūčio 25 dieną Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Johnas Ratcliffe’as. Šaltinių teigimu, jis perspėjo Rusiją nepulti NATO valstybių, pirmiausia Estijos, Latvijos ir Lietuvos. M. Tsahkna pabrėžė, kad šio vizito nereikėtų laikyti lemiamu.
Kremlius patvirtino J. Ratcliffe’o susitikimą su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO pavadino tikrovės ir Rusijos ketinimų neatitinkančiu gąsdinimu.
Estija įžvelgia jau vykstančią hibridinę kovą
Estijos pareigūnų vertinimu, kova su Kremliumi jau vyksta vadinamojoje hibridinėje erdvėje – sabotažo, provokacijų, dezinformacijos ir incidentų su sprogmenų prikrautais dronais forma.
„Jis žaidžia mūsų baime, organizuoja įvairius išpuolius, diversijas, provokacijas“, – apie V. Putiną kalbėjo M. Tsahkna.
Rugsėjo 1 dieną Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl rugpjūčio 4-ąją Leipcigo–Halės oro uoste, rytinėje šalies dalyje, rasto sprogmenų prikrauto drono. Jis buvo netoli Ukrainos lėktuvo. Maskva savo dalyvavimą paneigė.
Estija taip pat tiria galimą sabotažą savo teritorijoje. Naktį į rugpjūčio 15 dieną buvo padegtas sostinėje Taline esančios gynybos technologijų bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamas pastatas. Latvijoje sulaikyti trys įtariamieji, o Estijos pareigūnai tikrina galimas jų sąsajas su Rusija.
Dar vienas incidentas įvyko kovo 25 dieną 3.43 val., kai iš Rusijos pusės į Estijos oro erdvę įskridęs nuo kurso nukrypęs ukrainietiškas dronas trenkėsi į Auverės elektrinės kaminą šalies šiaurės rytuose. Žmonės nenukentėjo, elektrinė nepatyrė didelės žalos, jos darbas nebuvo sutrikdytas.
Estijos vyriausybė pabrėžė, kad šalis nebuvo atakos taikinys. Saugumo pareigūnai neatmetė galimybės, kad drono kursą Rusijos oro erdvėje galėjo pakeisti elektroniniai trukdžiai.
M. Tsahkna teigimu, tokie incidentai yra Rusijos invazijos į Ukrainą padarinys. Pasak ministro, Europa į juos turėtų atsakyti ne sprogdinimais Rusijoje, bet griežtesnėmis sankcijomis ir didesne parama Kyjivui.
NATO pajėgos padeda Estijai ginti kiekvieną centimetrą
Kitų NATO valstybių sausumos pajėgos Baltijos šalyse dislokuotos nuo 2017 metų, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais jos buvo sustiprintos. Jungtinės Karalystės vadovaujamoje kovinėje grupėje Estijoje tarnauja maždaug 1 500 Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karių bei Islandijos specialistų.
Estijos gynybos doktrina dabar numato kovoti dėl kiekvieno šalies teritorijos centimetro. Ukrainos karo patirtis, pasak šalies pareigūnų, parodė, kad teritoriją lengviau išlaikyti, negu vėliau ją atkovoti.
JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertė Elisabeth Braw mano, kad Estija Rusijos keliamą pavojų iš dalies menkina sąmoningai. Nuolatinės kalbos apie grėsmę galėtų pakenkti Baltijos šalių pastangoms pritraukti investicijų ir išlaikyti normaliai veikiančių ekonomikų įvaizdį.
Pačioje Narvoje gyventojų nuomonės išsiskiria. 55 metų rusakalbis Liamas Fitas dėl karo kaltino Vakarus ir perspėjimus apie galimą Rusijos puolimą vadino žmonių gąsdinimu. Estijos pilietis Kirilas Smirnovas sakė 2022 metais bijojęs gerokai labiau, nes tuomet atrodė, kad Rusija gali užimti Ukrainą, o vėliau pulti Estiją. Dabar jis teigė nejaučiantis grėsmės iš kito Narvos upės kranto.
