Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 11 d. pagrasino, kad karinio konflikto atveju Lietuva „išnyks iš pasaulio žemėlapio“, ir tvirtino, jog tuomet NATO 5-asis straipsnis nesuveiktų.
Medvedevas neigė Rusijos rengiamą puolimą
D. Medvedevas pareiškė, kad Lietuva veltui svarsto galimybę savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Pasak jo, kilus pavojui šalies esą niekas negintų.
Kalbas apie neva Rusijos rengiamą puolimą prieš Europą pareigūnas pavadino nesąmone. Jis tvirtino, kad Rusija vadovavosi nuostata, jog su Europa neturi ko dalytis, ir buvo pasirengusi ekonominiam bendradarbiavimui.
D. Medvedevo teigimu, Rusijos grėsmės tema Europoje naudojama siekiant gauti lėšų karo tęsimui. Europos politikus jis kaltino savanaudiškais interesais ir siekiu išlikti valdžioje.
Kremlius pagrasino strateginių pajėgų taikiniu
Tą pačią dieną Rusijos prezidento administracijos atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Lietuvoje dislokavus branduolinius ginklus šalies teritorija taptų Rusijos strateginių pajėgų taikiniu.
D. Peskovas galimą tokių ginklų dislokavimą pavadino rimta įtampos eskalacija. Jo teigimu, Lietuvoje atsiradę branduoliniai ginklai būtų nukreipti į rytus, tai yra į Rusiją.
Vis dėlto Lietuvos pareigūnai ne kartą yra sakę, kad konkrečių planų dislokuoti branduolinius ginklus šalies teritorijoje nėra, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.
Seimo komitetas pritarė konstitucinio draudimo panaikinimui
Rusijos pareigūnų pareiškimai nuskambėjo Lietuvoje svarstant galimybę panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį. Jis šiuo metu nustato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Rugsėjo 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisai pritarė septyniais balsais prieš du. Prieš balsavo parlamentarai Ignas Vėgėlė ir Raimondas Šukys. Liepos pradžioje Seimas projektui po pateikimo buvo pritaręs 89 balsais, 11 parlamentarų balsavo prieš, šeši susilaikė.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad dabartinis Konstitucijos straipsnis nebeatitinka geopolitinės realybės, o Lietuva neturėtų likti silpnąja NATO atgrasymo sistemos grandimi. Pasak jo, dėl Konstitucijos keitimui taikomų terminų Seimo rudens sesiją gali tekti pratęsti iki 2027 m. sausio 13 dienos.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad straipsnio panaikinimas nepakeistų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinių, cheminių, biologinių ir kitų masinio naikinimo ginklų neplatinimo bei kontrolės.
Oficiali NATO pozicija prieštarauja D. Medvedevo teiginiui dėl kolektyvinės gynybos. Liepos 8 d. Aljanso vadovai dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą 5-ajam straipsniui, pagal kurį vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. NATO Ankaros deklaracijoje taip pat pabrėžta, kad Aljanso atgrasymas ir gynyba remiasi branduolinių, konvencinių bei priešraketinės gynybos pajėgumų deriniu.
