Lietuva yra tarp Europos valstybių, kurios yra nustačiusios konkrečius reikalavimus elektroninių ryšių paslaugų tęstinumui nutrūkus elektros energijos tiekimui. Naujausia 28 Europos šalių praktikos apžvalga rodo, kad tokie reikalavimai vis dar nėra taikomi visoje Europoje. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad operatorių pasirengimas yra tik viena ryšio atsparumo dalis – kritinėse situacijose būtinas ir koordinuotas valstybės institucijų, energetikos sektoriaus bei ryšių operatorių veikimas.
„Cullen International“ atlikta 27 ES valstybių ir Jungtinės Karalystės analizė rodo, kad tik pusėje nagrinėtų valstybių operatoriai įpareigoti užtikrinti atsarginį elektros energijos tiekimą mobiliojo ryšio tinklų elementams. Dar mažesnė šalių grupė yra nustačiusi konkrečią minimalią tokio rezervinio maitinimo trukmę.
Tarp šalių, nustačiusių konkrečius minimalius reikalavimus, yra Estija, Suomija, Lietuva, Nyderlandai, Rumunija ir Švedija, o Čekijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje dalis naujų reikalavimų dar tik svarstomi. Priklausomai nuo tinklo elementų, vietovės ar paveiktų vartotojų skaičiaus, reikalavimai Europoje svyruoja nuo kelių iki 24 valandų.
„Ryšys šiandien nėra tik patogumo paslauga. Dingus elektrai ar ištikus ekstremaliai situacijai nuo jo priklauso galimybė išsikviesti pagalbą, gauti informaciją ir užtikrinti valstybės bei verslo veiklos tęstinumą. Europos praktika rodo, kad ryšių tinklų atsparumui vis dažniau nustatomi konkretūs reikalavimai. Lietuva yra tarp valstybių, kurios tokius reikalavimus jau yra nustačiusios, tačiau vien operatorių pasirengimo nepakanka – turime aiškiai sutarti, kaip kritinėse situacijose veikia visa valstybės sistema“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Lietuvoje – nuo 2 iki 24 valandų
RRT Taryba liepos 21 d. patvirtino naujas Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo užtikrinimo taisykles. Pagal jas mobiliojo ryšio operatoriai, nutrūkus elektros energijos tiekimui, turės užtikrinti paslaugų teikimą bent dvi valandas, o pagrindiniam tinklui keliami reikalavimai išlaikyti įprastos kokybės ir visos apimties paslaugas 24 valandas. Numatyti ir tinklo elementų dubliavimo, kritinių sistemų, ryšio linijų bei įrangos rezervavimo reikalavimai.
Daugiau investicijų reikalaujantys RRT nustatyti įpareigojimai įsigalios 2028 m. rugpjūčio 1 d. Operatoriai taip pat turės rizikos valdymo ir gedimų šalinimo planus, rengti sutrikimų valdymo pratybas bei periodiškai tikrinti atsarginius maitinimo šaltinius. RRT skaičiavimu, šių priemonių įgyvendinimas rinkai gali kainuoti apie 43 mln. eurų.
Europos palyginimas rodo, kad valstybės renkasi skirtingus modelius. Pavyzdžiui, Suomijoje rezervinio maitinimo trukmė, priklausomai nuo tinklo elemento svarbos, siekia nuo 3 iki 12 valandų, Estijoje – iki 24 valandų. Tuo tarpu, Švedijoje, dingus elektrai, mobiliojo ryšio paslaugos turi būti užtikrinamos bent vieną valandą miestuose ir keturias valandas už miestų ribų, o kritinėms tinklo dalims, priklausomai nuo galimo poveikio vartotojams, taikomi iki 24 valandų atsparumo reikalavimai.
Vien baterijų neužtenka
RRT vertinimu, ekstremalios situacijos parodė ir kitą svarbią problemą: net ir turint atsarginį maitinimą jo trukmė yra ribota. Jei elektros energijos tiekimas neatkuriamas ilgą laiką, ryšio infrastruktūros veikimo negalima užtikrinti vien operatorių techninėmis priemonėmis.
Todėl RRT Vyriausybei siūlo nustatyti, kad po audrų, gedimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų atkuriant elektros energijos tiekimą elektroninių ryšių infrastruktūrai būtų suteikiamas prioritetas. Tai leistų greičiau atkurti mobiliojo ir interneto ryšio paslaugas, pagalbos skambučių bei gyventojų informavimo sistemas.
„Galime nustatyti reikalavimus, kiek laiko ryšio paslaugos turi būti užtikrinamos nutrūkus elektros tiekimui, tačiau atsarginio maitinimo galimybės nėra neribotos. Todėl svarbu ne tik tai, kiek valandų tinklas gali veikti be išorinio elektros tiekimo, bet ir tai, kas per tą laiką vyksta valstybės mastu: kaip atkuriamas elektros tiekimas kritinei infrastruktūrai, kas koordinuoja veiksmus, kaip keičiamasi informacija ir kokie alternatyvūs ryšio sprendimai įjungiami. Atsparumą kuria visa ši sistema, o ne viena atskira priemonė“, – teigia J. Šovienė.
RRT siūlo platesnį atsparumo paketą
Prioritetinis elektros energijos tiekimo atkūrimas yra tik viena iš RRT Vyriausybei pateiktų priemonių. Tarnyba taip pat siūlo stiprinti nacionalinius radijo spektro stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumus, kad realiuoju laiku būtų galima aptikti GNSS signalų trikdžius ir kitus elektromagnetinės aplinkos incidentus.
RRT taip pat ragina neatidėlioti valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimo ir apsispręsti dėl jo valdymo bei finansavimo modelio. Kartu siūloma nustatyti nacionalinio tarptinklinio ir pirmenybinio ryšio naudojimo ypatingomis aplinkybėmis tvarką. Nacionalinis tarptinklinis ryšys sutrikus vieno operatoriaus tinklui sudarytų galimybę naudotis kito operatoriaus infrastruktūra, o pirmenybinis ryšys leistų užtikrinti paslaugų prieinamumą specialiosioms tarnyboms ir kritines funkcijas vykdantiems darbuotojams.
