Lietuva nekeičia tikslo iki 2030 metų sukurti pilną operacinį pajėgumą pasiekusią kariuomenės diviziją, rugsėjo 15 dieną pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Jis pripažino, kad įsigyjant divizijai reikalingą ginkluotę kyla sunkumų, tačiau pabrėžė, jog nustatytas terminas lieka galioti.
Ginkluotės pristatymuose atsirado niuansų
„Dar yra laiko ir tikslas išlieka toks, koks yra – mes turime sukurti diviziją iki 2030 metų“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Prezidento patarėjo teigimu, vykdant įsigijimus atsiranda „tam tikrų niuansų“, nes jų eiga priklauso ne vien nuo Lietuvos. Gynybos pramonės įmonės kartais vėluoja pristatyti techniką arba amuniciją, tačiau, anot D. Matulionio, tai nekeičia galutinio valstybės tikslo.
Apie 20 tūkst. karių turinčią nacionalinę diviziją planuojama sudaryti iš brigadų „Geležinis Vilkas“, „Žemaitija“ ir „Aukštaitija“, artilerijos bei inžinerijos pulkų ir žvalgybos bataliono. Balandžio 11 dieną Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad divizijos štabas jau pasiekė pradinį operacinį pajėgumą. Divizijai perduotos brigados „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.
Konservatorių lyderis įspėjo dėl terminų, ministras grėsmės nemato
Diskusija dėl 2030 metų termino sustiprėjo rugsėjo 10 dieną, kai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas perspėjo, kad nacionalinė divizija gali laiku nepasiekti viso operacinio pajėgumo. Savo abejones jis grindė ginkluotės įsigijimo tempais ir numatytais jos pristatymo grafikais.
L. Kasčiūno teigimu, jau 2026 metų pabaigoje gali tekti pripažinti, kad dabartinio plano įgyvendinti nepavyks, ir kartu ieškoti būdų jį išgelbėti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2028 metais baigiasi Europos Sąjungos išlyga, sudaranti palankesnes sąlygas skolintis gynybai, todėl paragino Vyriausybę siekti jos pratęsimo.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tą pačią dieną atsakė, kad ypatingos grėsmės 2030 metų tikslui nenustatyta, o visi projektai vykdomi. L. Kasčiūno pareiškimą ministras pavadino galimu politikavimu.
R. Kaunas pripažino, kad dalis, jo vertinimu, nereikšmingos infrastruktūros gali būti baigta jau po 2030 metų. Tokius trūkumus esą būtų galima laikinai spręsti, pavyzdžiui, nuomojant gyvenamuosius konteinerius.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuva per derybas užsitikrino CV90 pėstininkų kovos mašinų pristatymus iki 2030 metų, nors negalėjo garantuoti, kad visos jos laiku pasieks diviziją. Jo vertinimu, dalies transporto priemonių pristatymas vėliau netrukdytų vykdyti operacinių įsipareigojimų.
Pasak R. Kauno, Europos gynybos pramonė iki 2030 metų nepajėgtų įvykdyti visų CV90 programoje dalyvaujančių valstybių užsakymų, todėl pristatymo terminai yra ne vien Lietuvos problema.
Kariuomenės vadas įvardijo tris būtinas sąlygas
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras nurodė, kad divizijos pajėgumas priklausys nuo trijų esminių dalykų: laiku gautos ginkluotės ir technikos, joms reikalingos infrastruktūros bei poligonų ir tinkamai parengto personalo.
Rugsėjo 10 dieną jis sakė, kad rizikos kol kas yra kontroliuojamos, o karių rengimas vyksta. Vis dėlto kariuomenės vadas pabrėžė, kad niekas negali užtikrinti, jog iki 2030 metų visi numatyti pajėgumai bus sukurti šimtu procentų.
R. Vaikšnoras patvirtino, kad Jungtinės Valstijos vėluoja pristatyti HIMARS salvinės raketų artilerijos sistemas, kurių pirmosios baterijos Lietuva laukė 2026 metų pabaigoje. Lietuvos įgulos jau baigė rengimą ir šaudymus, o susidariusią spragą prireikus galėtų laikinai užpildyti JAV Mičigano valstijos nacionalinės gvardijos sistemos.
Valstybės kontrolės duomenimis, 2023–2025 metais Lietuva sudarė 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių. Šiems pirkimams tenkanti krašto apsaugos sistemos išlaidų dalis išaugo nuo 14 iki 40 procentų.
Tačiau neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 24 iki 59 procentų. Be to, 42 proc. pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų. Valstybės kontrolė vėlavimus siejo ir su vidaus problemomis – besikeičiančiais prioritetais, neatnaujintais planais, ilgais derinimais bei specialistų trūkumu, – ir su didele tarptautine paklausa, ribotais gamybos pajėgumais bei ilgais tiekimo terminais.
Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje iki 2030 metų divizijai, oro gynybai ir Lietuvoje dislokuojamai Vokietijos brigadai skirtiems infrastruktūros projektams numatyta apie 688 mln. eurų. Beveik 230 mln. eurų šios sumos tektų nacionalinės divizijos objektams.
