Aplinkos ministerija sulaukia žvejų mėgėjų klausimų dėl skirtingų žvejybos leidimų įsigijimo ir prašymų vienam leidimui galioti visuose vandens telkiniuose. Lietuvoje egzistuoja kelių rūšių mėgėjų žvejybos leidimai: žvejo mėgėjo bilietai, leidimai žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose, žvejo mėgėjo kortelės ir leidimai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Prieš vykdami žvejoti, rekomenduojama pasidomėti ir iš anksto įsigyti reikiamą leidimą, nes žvejybos vietoje gali trūkti interneto ryšio.
Skirtingų leidimų poreikis kyla dėl to, kad dalis vandens telkinių yra privatūs, dalis valstybinių yra išnuomoti, o ten, kur intensyviai veisiamos žuvys, organizuojama limituota žvejyba. Leidimų kainos priklauso nuo žvejybos sąlygų ir pasirinkimo – ar siekiama sugauti trofėjų paleidžiant, ar žuvų maistui. Pavyzdžiui, limituotos žvejybos vandens telkiniuose, kur didesnė tikimybė sužvejoti lydeką ar sterką, leidimai gali kainuoti iki 15 Eur parai. Daugelis žvejų renkasi valstybinius neišnuomotus vandens telkinius, kuriuose galioja bendrosios Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Vandens telkiniai skirstomi į tris pagrindines grupes: privačius, valstybinius ir bendrai valstybės bei privačių asmenų valdomus. Privačiais gali būti tiek tvenkiniai, tiek natūralūs ežerai iki 50 ha. Nuosavybės atkūrimas vandens telkiniuose baigtas 2019 m.
Vandens telkinio nuosavybės statusą galima patikrinti Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje, aktyvavus „Valstybinė žemė“ sluoksnį. Rusvos spalvos vandens telkiniai yra valstybiniai, melsvos – privatūs, žalsvos – bendrai valdomi.
Privačiuose vandens telkiniuose galioja savininkų išduodami leidimai, kurių kainą jie nustato patys. Viešai jų asmens duomenys neskelbiami, todėl leidimą įsigyti kartais būna sudėtinga.
Valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose galioja tiek privataus savininko leidimas, tiek žvejo mėgėjo bilietas ar leidimas žvejoti išnuomotame vandenyje. Valstybinių vandens telkinių yra daugiausiai; juose gali būti išduodamas leidimas naudoti žvejybos plotą, tokiu atveju telkinys laikomas išnuomotu. Upės negali būti nuomojamos ar privačios.
Tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti organizuojama limituota žvejyba pagal specialias sąlygas. Informacija apie išnuomotus telkinius ir limituotą žvejybą skelbiama Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Visų rūšių mėgėjų žvejybos leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose galima įsigyti per ALIS arba „Perlo“ terminaluose ir „Maximos“ kasose.
Valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kur neorganizuojama limituota žvejyba, galioja žvejo mėgėjo bilietas (ALIS Nr. L05.1), kurio kaina metams – 30 Eur, mėnesiui – 10 Eur, dviem paroms – 3 Eur.
Išnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kur neorganizuojama limituota žvejyba, reikalingas atskiras leidimas konkrečiam telkiniui (ALIS Nr. L05.2), kainuojantis tiek pat.
Ribotos žvejybos telkiniuose (taip pat ir išnuomotuose) būtina žvejo mėgėjo kortelė (ALIS Nr. L06.1), kurios kaina gali siekti iki 15 Eur parai. Nuo rugsėjo 16 d. lašišų ir šlakių migracijos upėse (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priedas) bus privaloma turėti kortelę (ALIS Nr. L06.2) parai už 5 Eur.
Mėgėjų žvejybos įstatymas numato teisę nemokamai žvejoti asmenims iki 18 metų, su negalia ir pensininkams (išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius).
