Šiandien pirkėjai į nekilnojamojo turto (NT) objektus žvelgia ne vien kaip į pastatus, atitinkančius techninius standartus. Ypač premium segmente vertinama bendra visuma – nuo aplinkos tvarkymo ir apželdinimo iki išskirtinių dizaino bei meno objektų bendrosiose erdvėse. 2023 m. liepos mėnesį bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. Lietuvos gyventojų už NT objektus su meno akcentais būtų pasirengę mokėti daugiau, jei matytų gerą vertės pasiūlymą.
NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser-Garber pastebi, kad menas didina projektų patrauklumą. Anot jos, NT objekto vertę pirkėjų akyse šiandien lemia daugybė detalių, kurios jungiasi į bendrą visumą. Kuo aukštesnės klasės projektas, tuo didesnė tokių detalių svarba.
„A++ energinio naudingumo klasė ar patogus patalpų išplanavimas jau yra savaime suprantami dalykai. Tikroji vertė premium segmento pirkėjui kuriama per išskirtinumą, unikalią viziją ir kokybišką jos išpildymą. Meniniai sprendimai gali turėti itin didelę įtaką, suteikti projektui atpažįstamą veidą ir charakterį, estetiškai patraukliu būdu perteikti jo koncepciją“, – teigia E. Mesengiser-Garber.
Apklausos duomenys atskleidžia, kad gyventojai bendrose NT projektų erdvėse labiausiai pageidautų meninio sienų apipavidalinimo (17 proc.), vandens meno instaliacijų ir fontanų (14 proc.) bei išskirtinio laiptinės dizaino (13 proc.). Dažniausiai už šias ir kitas meno formas NT projektuose papildomai mokėti būtų linkę 46-55 metų amžiaus gyventojai, šiek tiek dažniau – vyrai.
Meninių sprendimų kuriamo unikalumo ir vertės pavyzdžiu E. Mesengiser-Garber įvardija apartamentų projektą „Vandens formos“ Palangoje. Projektas traukia dėmesį ne tik patrauklia lokacija prie jūros ir pušynų, bet ir išskirtine architektūrine-menine vizija, jungiančia gyvenimo komfortą, kokybišką poilsį ir autentišką meninę išraišką.
Bendrosiose projekto erdvėse pagrindiniu interjero akcentu tapo per visą atriumą besidriekianti menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija. Architektės Eglės Truskauskienės, dirbusios su tokiais prekiniais ženklais kaip „Dior“, „Chanel“ ir „Louis Vuitton“, sukurtame interjere netrūksta ir kitų išskirtinių detalių. Fojė panaudotos tekėjimą ir šviesos žaismą primenančios formos, o bendrų patalpų lubose – šviečiančio akmens apdaila.
Išsiskiria ir vidiniame projekto kieme įrengta japoniško sodo stiliaus erdvė su suformuotomis pušimis, akmenų kompozicijomis ir subtiliu apšvietimu. Čia taip pat yra fontanas, o skirtingų vandens formų temą pabrėžia garsaus šiuolaikinio Lietuvos skulptoriaus Martyno Gaubo skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“. Ji perteikia nerūpestingumo ir lėtumo atmosferą, kurios dažnas ieško prie jūros.
„„Vandens formos“ yra puikus pavyzdys, kai meninė ir estetinė išraiška tampa integralia projekto dalimi ir kuria pridėtinę vertę išskirtinumą vertinančiam pirkėjui. Būtent šis segmentas yra vis aktyvesnis pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte, kurio įvaizdis pastaraisiais metais reikšmingai keitėsi. Vis daugiau poilsiautojų čia ieško ne triukšmingų pramogų, bet kokybiškai praleisto laiko gamtos apsuptyje. „Vandens formos“ atliepia šiuos poreikius“, – pažymi E. Mesengiser-Garber.
Anot E. Mesengiser-Garber, projektas įsilieja į istoriškai stiprų kultūrinį identitetą turinčią Palangos dalį, kurioje išlikę Tiškevičių dvaro komplekso pastatai, gausu mažosios architektūros elementų, veikia Palangos gintaro muziejus ir yra ne viena skulptūra. Šiemet statybą baigęs projektas dera prie tokio Palangos veido.
Komplekse įrengti 33 apartamentai, visi su lauko terasomis (kai kurių plotas siekia iki 146 kv. m). Gyventojams bus teikiamos konsjeržo paslaugos. Projekto architektūrinei vizijai išpildyti pasirinktos išskirtinės medžiagos – natūralus akmuo iš Kroatijos Istrijos regiono, tvirta Ipė mediena iš Brazilijos, rankų darbo japoniškos keraminės plytelės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovė „Spinter research“ atliko 2023 m. liepos mėnesį. Iš viso buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų.
