JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį, rugsėjo 12 dieną, Airijos sostinėje Dubline pareiškė norįs, kad Airijos Respublika susivienytų su Jungtinei Karalystei priklausančia Šiaurės Airija. Šią poziciją jis išsakė po susitikimo su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu.
Trumpas prognozuoja, kad susivienijimas galiausiai įvyks
„Nenorėčiau sukelti problemų, bet pasakysiu jums – norėčiau matyti suvienytą Airiją“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė D. Trumpas. Jis teigė turįs draugų abiejose Airijos salos pusėse ir airius pavadino nuostabiais žmonėmis.
JAV prezidentas prognozavo, kad Airijos susivienijimas „galiausiai įvyks“, ir pridūrė, jog tai galėtų įvykti jau dabar. Kreipdamasis į šalia sėdėjusį M. Martiną, jis Airijos premjerą pavadino tinkamu žmogumi šiam procesui išjudinti.
D. Trumpas pripažino, kad Jungtinė Karalystė turėtų savo žodį sprendžiant Šiaurės Airijos ateitį, tačiau susivienijimą vadino fantastišku dalyku ir klausė: „Kodėl tai būtų blogai?“
Vėliau JAV ambasadoriaus rezidencijoje Dubline prezidentas dar kartą grįžo prie šio klausimo, tačiau pripažino, kad paprasto atsakymo nėra.
AP pažymėjo, kad ankstesni JAV prezidentai paprastai vengdavo tiesiogiai reikšti poziciją dėl Airijos susivienijimo. To nedarė ir tvirtus emocinius ryšius su Airija pabrėždavęs buvęs prezidentas Joe Bidenas.
D. Trumpas apie galimą susivienijimą buvo užsiminęs ir kovo 17 dieną Vašingtone vykusiuose „Friends of Ireland“ pietuose. Tuomet, kreipdamasis į Šiaurės Airijos pirmosios ministrės pavaduotoją Emmą Little-Pengelly, jis svarstė, ar turėtų skatinti „susijungimą“, ir pridūrė mėgstantis susijungimus.
Jungtinės Karalystės sudėtyje Šiaurės Airiją norinčiai išlaikyti Demokratinei junionistų partijai (DUP) priklausanti E. Little-Pengelly kovo 19 dieną aiškino, kad prezidentas tik pajuokavo ir kad būtų absurdiška jo žodžius laikyti parama suvienytai Airijai. Rugsėjo 12-osios pareiškimai buvo gerokai tiesmukesni.
Londonas teigia, kad referendumui trūksta paramos
„Sky News“ vertinimu, naujausi D. Trumpo žodžiai gali sukelti didelį atgarsį Jungtinėje Karalystėje, ypač tarp Šiaurės Airijos protestantų unionistų, pasisakančių už teritorijos išlikimą Jungtinės Karalystės sudėtyje. Nemažai jų taip pat rėmė D. Trumpą.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Andy Burnhamo biuras po JAV prezidento pareiškimo pranešė, kad britų premjero pozicija dėl Airijos susivienijimo nepasikeitė.
A. Burnhamas rugsėjo 9 dieną parlamente sakė nematantis visuomenės daugumos paramos naujam referendumui dėl Šiaurės Airijos sienos. Pasak jo, referendumas nebus rengiamas, kol tokia parama neatsiras.
Britų vyriausybės būstinės Dauningo gatvėje atstovas nurodė, kad sprendimą dėl referendumo priimtų už Šiaurės Airijos reikalus atsakingas Jungtinės Karalystės ministras. Klausimas būtų svarstomas atsiradus aiškiam visuomenės sutarimui.
DUP lyderis Gavinas Robinsonas atsakė, kad Šiaurės Airijos konstitucinę ateitį lems jos žmonės, o ne komentarai iš Londono, Dublino ar Vašingtono.
1998 metų susitarimas sprendimą palieka gyventojams
Airijos sala politiškai padalyta nuo 1921 metų. Didžioji jos dalis tapo savivaldžia Airijos valstybe, o šešios šiaurinės grafystės, kuriose tuo metu daugumą sudarė protestantai, liko Jungtinės Karalystės sudėtyje.
Dešimtmečius trukęs konfliktas dėl to, ar Šiaurės Airijos ateitis turėtų būti britiška, ar airiška, pareikalavo apie 3 600 gyvybių. 1998 metų balandžio 10 dieną pasirašytas Didžiojo penktadienio, dar vadinamas Belfasto, susitarimas didžiąja dalimi nutraukė smurtą, tačiau nenustatė galutinio teritorijos statuso.
Susitarime įtvirtintas sutikimo principas: Šiaurės Airijos statusas negali būti pakeistas be jos gyventojų daugumos valios.
