Didžiosios Britanijos prekybos tinklas „Tesco“ rugsėjo 13 dieną pranešė Londono Sičio policijai apie „Facebook“ reklamuotą nelicencijuotą kazino, kuris be leidimo naudojo bendrovės vardą ir klaidino vartotojus sudarydamas įspūdį, kad tinklas įsteigė savo lošimų platformą.
Netikra svetainė apsimetė „oficialiu Tesco kazino“
Netikras „Tesco casino“ turėjo atskirą puslapį socialiniame tinkle „Facebook“. Jis išnyko dienraščiui „The Guardian“ pateikus klausimus platformą valdančiai JAV technologijų bendrovei „Meta“.
Reklamos nukreipė į svetainę, kuri straipsnio paskelbimo metu tebebuvo pasiekiama Jungtinėje Karalystėje. Joje platforma vadinta „oficialiu Tesco kazino“, o lošimo automatai esą buvo išdėstyti taip pat aiškiai kaip prekės didelėse „Tesco Extra“ parduotuvėse.
Svetainės kūrėjai taip pat mėgino pasinaudoti ilgamete bendrovės reputacija. Jie pabrėžė, kad į Londono FTSE 100 akcijų indeksą įtrauktas prekybos tinklas Jungtinėje Karalystėje veikia 107 metus – nuo 1919-ųjų.
Tačiau „Tesco casino“ neturėjo privalomos Didžiosios Britanijos Lošimų komisijos licencijos. Reguliuotojo teigimu, be jos lošimo paslaugas šalies vartotojams siūlantis verslas veikia neteisėtai.
„Tesco“ komentuoti atvejį atsisakė, tačiau apie jį pranešė Jungtinės Karalystės Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir Londono Sičio policijos administruojamai pranešimų apie sukčiavimą tarnybai „Report Fraud“. Policija patvirtino gavusi pranešimą, bet iki straipsnio paskelbimo dar nebuvo perdavusi jo jokiai policijos institucijai tirti.
Sukčiai pasitelkė bankų ir sporto žvaigždžių vardus
Panašiose netikrų kazino reklamose be leidimo buvo naudojami britų bankų „Barclays“ ir „Monzo“ bei teisėtų lošimų bendrovių „Coral“ ir „Gala Bingo“ prekių ženklai.
Vienoje vėliau pašalintoje „Facebook“ reklamoje „Barclays Slots“ veikiausiai dirbtinio intelekto sukurta moteris apnuogindavo sėdmenis, o paskui telefone parodydavo tariamą „Barclays“ kazino žaidimą. Reklaminėje medžiagoje taip pat naudotas britų „Formulės 1“ lenktynininko Lewiso Hamiltono veidas.
„Barclays“ pareiškė šios medžiagos neremiantis ir niekaip nedalyvaujantis ją kuriant. Bankas nurodė ėmęsis tinkamų priemonių klientams ir savo intelektinei nuosavybei apsaugoti.
Internetinis bankas „Monzo“ analogišką schemą pavadino dirbtinio intelekto įgalintu sukčiavimu, kai nusikaltėliai pasinaudoja gerai žinomu prekės ženklu žmonėms apgauti. Bankas paragino klientus išlikti budrius.
Be sutikimo tokioms reklamoms taip pat panaudoti britų boksininko Tysono Fury, Anglijos futbolininko Jude’o Bellinghamo ir „Manchester United“ žaidėjo Bruno Fernandeso atvaizdai. E. Haalandą imituojantis antrininkas buvo vaizduojamas kazino krupjė, vilkinčiu Norvegijos rinktinės marškinėlius.
Antrininką pasitelkęs kriptovaliutų kazino „Rainbet“ skelbėsi turintis Indijos vandenyno Anžuano salos licenciją. Jo svetainė Jungtinės Karalystės vartotojams buvo neprieinama, tačiau reklama buvo platinama per „Meta“ platformas.
T. Fury savo „Instagram“ paskelbtame vaizdo įraše paneigė sąsajas su jo vardu pavadintu kazino. Boksininkas sakė anksčiau atsisakęs lošimų bendrovių siūlytų „milijonų“ ir niekada nereklamuosiantis šios pramonės. Duomenų, kad netikras T. Fury kazino buvo reklamuojamas „Meta“ platformose, nėra.
Reguliuotojas kritikuoja „Meta“ dėl vangios pažangos
„Meta“ po „The Guardian“ kreipimosi pašalino aptiktas reklamas. Tačiau bendrovės pozicija buvo tokia, kad už vietos taisyklių laikymąsi atsako reklamuotojai, o ne jos platformos.
Didžiosios Britanijos Lošimų komisija patikimų bendrovių tapatybės naudojimą žmonėms nukreipti į nelicencijuotus kazino pavadino itin ciniška praktika. Intelektinės nuosavybės pažeidimai nepriklauso komisijos kompetencijai, todėl ji šiuo klausimu bendradarbiauja su šalies Reklamos standartų tarnyba.
Komisijos vykdomasis direktorius Timas Milleris 2026 metais viešai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ gausu Jungtinės Karalystės vartotojams skirtų nelegalių kazino reklamų, o derybos su „Meta“ davė labai mažai pažangos. Pasak jo, technologijų bendrovė siūlė pačiam reguliuotojui naudojantis dirbtiniu intelektu ieškoti tokių skelbimų ir apie juos pranešti.
„Meta“ yra pripažinusi vadinamųjų „celeb-bait“ schemų, kuriose vartotojai viliojami neteisėtai naudojant garsenybių atvaizdus, problemą. 2026 metų vasarį bendrovė paskelbė pateikusi ieškinius keturiems reklamuotojams, apsimetusiems garsenybėmis ir žinomais prekių ženklais, bei nurodė, kad toks klaidinimas pažeidžia jos taisykles.
„Coral“ ir „Gala Bingo“ valdančios lošimų grupės „Entain“ Jungtinės Karalystės ir Airijos vadovas Bejay Patelis pareiškė, kad licencijuotais operatoriais apsimetantys kazino išnaudoja tiek britų vartotojus, tiek teisėtą verslą ir nemoka mokesčių, o didžiosios technologijų platformos pelnosi iš jų reklamų. Jis paragino Jungtinės Karalystės ryšių reguliuotoją „Ofcom“ laikytis griežtesnės pozicijos.
Lošimų komisija pažadėjo šalinti nelicencijuotas, į britų vartotojus besitaikančias svetaines. Reguliuotojas nurodė, kad nuo 2026 metų rudens pagal Nusikaltimų ir policijos įstatymo projektą turėtų įgyti daugiau galių blokuoti su neteisėtais lošimais siejamus IP adresus ir interneto domenus.
