Ukrainos padėtis jau dabar yra kritinė, o artėjanti žiema bus sunki, pareiškė buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas Riho Terrasas. Interviu Estijos dienraščiui „Postimees“ jis svarbiausiu dabartiniu Ukrainos uždaviniu įvardijo Rusijos oro atakų atrėmimą ir pabrėžė, kad šaliai trūksta amerikietiškoms oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų.
Oro gynybos paramą reikia suteikti iki žiemos
Interviu buvo aptariama, kiek Ukrainai gali padėti naujausi susitarimai su Europos valstybėmis dėl karinės paramos. R. Terraso vertinimu, Kyjivui reikia daugiau „Patriot“ raketų, nei jis šiuo metu turi.
Ukrainos gynybos ministerija oro ir priešraketinę gynybą taip pat laiko neatidėliotinu prioritetu. Ukrainos gynybos viceministras Serhijus Bojevas rugsėjo 7 dieną perspėjo, kad artėjant žiemai paramos savalaikiškumas yra svarbesnis už jos apimtį. Pasak jo, dronai ir oro gynybos sistemos lems, ar Ukraina žiemą baigs silpnesnė, ar stipresnė.
Europos šalys ir institucijos pastarosiomis dienomis paskelbė apie naujus įsipareigojimus. Jungtinė Karalystė rugsėjo 8 dieną skyrė 100 mln. svarų sterlingų NATO Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmui, vadinamam PURL. Už šias lėšas iki žiemos Ukrainą turėtų pasiekti „Patriot“ raketos ir kita oro gynybos įranga.
Po rugsėjo 8 dieną surengto Ukrainos rėmėjų „Ramšteino“ grupės susitikimo Vokietija paskelbė apie naujas „Patriot“ raketų tiekimo partijas. Norvegija pažadėjo maždaug 200 mln. JAV dolerių paketą šioms raketoms pirkti, o Lietuva – apie 10 mln. JAV dolerių įnašą į PURL mechanizmą.
Rugsėjo 11 dieną Europos Komisija patvirtino papildomą 6,1 mlrd. eurų finansavimą Ukrainos oro ir priešraketinei gynybai, amunicijai, dronams bei elektroninės kovos priemonėms. Šis sprendimas leidžia pirkti ir „Patriot“ sistemoms skirtas PAC-3 raketas.
Terrasas sukritikavo rusiškų grūdų gabenimą per Klaipėdą
R. Terrasas interviu taip pat kritikavo tai, kad rusiški grūdai gabenami per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Uosto vadovas Algis Latakas patvirtino, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Klaipėdoje perkrauta 47 tūkst. tonų deklaruojamos rusiškos kilmės grūdų – daugiausia kukurūzų iš Rusijos Kaliningrado srities.
A. Latako teigimu, šiems grūdams sankcijos netaikomos, todėl uostas neturi teisinio pagrindo jų sustabdyti.
Lietuvos institucijos aiškinasi, ar rusiškais deklaruojami grūdai iš tikrųjų negalėjo būti užauginti Ukrainoje, pagrobti ir atgabenti per Kaliningrado sritį. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nurodė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tikrinti ir per Lietuvą tranzitu gabenamų maistinių grūdų iš Rusijos bei Baltarusijos kilmę. Iki tol tokia kontrolė buvo taikoma pašariniams, tačiau ne maistiniams grūdams.
Ministras teigė, kad Ukrainos žvalgybos duomenys rodė Rusijos ketinimus per Latviją mėginti išgabenti apie 1,5 mln. tonų grūdų ir galbūt pasinaudoti Lietuvos uosto infrastruktūra.
Tarnyba pradėjo tirti grūdų kilmę
Rugsėjo 3 dieną Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Klaipėdoje paėmė pirmosios grūdų siuntos mėginius. Juos tiriančioje Prancūzijos laboratorijoje geografinės kilmės nustatymas turėjo trukti dvi–tris savaites. Rugsėjo 9-ąją tarnyba paėmė papildomų neseniai atgabentų grūdų mėginių ir pateikė derinti teisės akto projektą, kuriuo kilmės tyrimai būtų išplėsti ir maistui skirtiems grūdams.
Tarnybos duomenimis, nuo 2024 metų kiekviena pašarinių grūdų siunta ir kiekvienas vagonas iš Rusijos, Baltarusijos bei kitų nepatikimomis laikomų šalių privalomai tikrinami siekiant nustatyti geografinę kilmę. Iki dabartinio atvejo tokių siuntų į Klaipėdos uostą nebuvo atvykę.
Krovos bendrovės „Bega“ atstovas Gediminas Gudavičius nurodė, kad bendrovės sandėlyje buvo iki 15 tūkst. tonų iš Kaliningrado atgabentų grūdų, tačiau nė viena jų tona nebuvo pakrauta į laivą.
Lietuvos muitinės duomenimis, laivas „Donatello“ pasikrovė 38 tūkst. tonų deklaruotos lietuviškos kilmės kviečių, kurie geležinkeliu buvo atgabenti iš Kaliningrado. „Bega“ ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija neigė, kad šis laivas gabena rusiškus grūdus.
